Viešojoje erdvėje aptariami Medžioklės įstatymo pakeitimai, todėl norime aiškiai ir ramiai pasakyti, kur šiandien esame ir kokia yra mūsų pozicija.
Pirmiausia – faktai. Seimas jau yra priėmęs sprendimą, kad 5 procentų toleruotinos žalos riba žemės ūkiui įsigalioja nuo 2026 m. sausio 1 d. Tačiau dar šiam sprendimui net nespėjus įsigalioti, jau buvo registruojami nauji projektai, kuriais siekiama jį panaikinti. Mūsų vertinimu, tai kelia rimtų klausimų dėl teisėkūros nuoseklumo ir teisinio tikrumo: teisė neturėtų būti kuriama taip, kad priimti sprendimai nespėja net pradėti veikti.
Mes palaikome pirminę Vyriausybės poziciją nepritarti šiam projektui ir kartu pagrįstai keliame klausimą – kas iš esmės pasikeitė, kad ši pozicija vėliau buvo koreguota, jei nei faktinės, nei teisinės aplinkybės nepasikeitė?
Pirminė Vyriausybės išvada labai aiškiai buvo įvardijusi esmę: pasėliai, pievos ir sodai yra laukinių gyvūnų buveinės, mitybos ir migracijos teritorijos, todėl tam tikra žala yra neišvengiama. 5 procentų toleruotina žalos riba yra minimalus, proporcingas ir sistemą stabilizuojantis sprendimas, leidžiantis išlaikyti balansą tarp ūkinės veiklos interesų ir natūralios ekosistemos darnos. Visiškai eliminuoti laukinių gyvūnų daromos žalos neįmanoma – tai natūralaus gamtos ciklo dalis.
Jeigu šios ribos atsisakome, bet kokia, net ir visiškai nereikšminga žala tampa kompensuotina. Tai reikštų ne tik nevaldomą finansinę naštą, bet ir administracinį chaosą: savivaldybių komisijos jau šiandien dirba sudėtingomis sąlygomis, procesas yra ilgas, brangus ir reikalaujantis daug žmogiškųjų išteklių. Vyriausybės duomenimis, savivaldybės šiai funkcijai kasmet išleidžia apie 0,5 mln. eurų, o kartais komisijos kviečiamos vertinti žalą, kuri siekia vos keliolika eurų. 5 procentų kriterijus leidžia sumažinti perteklinę administracinę naštą ir išvengti smulkių, gamtos ciklui būdingų pažeidimų perdėto sureikšminimo – toks principas taikomas ir daugelyje Europos šalių.
Nuspręsta atšaukti Medžioklės įstatymo pakeitimus, kurie įsigaliojo visai neseniai
Taip pat svarbu pasakyti ir apie paskatas. Siūlomas reguliavimas neskatintų ūkininkų taikyti efektyvesnių apsaugos priemonių, rinktis mažiau patrauklias kultūras rizikingose vietose ar glaudžiau bendradarbiauti su medžiotojais. Priešingai – visa rizika būtų perkeliama į kompensacijų sistemą.
Atkreipiame dėmesį ir į nuoseklumą: šiandien miškų ūkyje žala atlyginama tik tada, kai ji viršija gerokai didesnes ribas (pvz., 20 % jaunuolynuose). Todėl kyla natūralus klausimas – kodėl žemės ūkiui net 5 % minimali toleruotina žala jau laikoma nepriimtina? Žemės ūkis visada buvo ir bus veikla, susijusi su rizika, ir dalį šių rizikų privalu prisiimti, o ne visas perkelti į kompensacijų mechanizmus.
Kitų šalių praktika:
Latvijojekompensacijos už laukinių gyvūnų padarytą žalą (ypač migracinių ir saugotinų rūšių) gali būti suteiktos tik tuo atveju, kai padarytos žalos dydis viršija minimalios mėnesinės algos (MMA) dydį eurais ir kai žala apimtuose plotuose yra ne mažesnė nei 0,05 ha – tai užtikrina, kad kompensacijos būtų skiriamos tik reikšmingiems nuostoliams ir smulkūs, gamtos ciklui būdingi pažeidimai nebūtų pertekliai kompensuojami.
Kodėl sausį medžiotojai atsisako medžioti tauriųjų elnių pateles?
Estijoje laukinių gyvūnų padarytos žalos kompensavimo sistema yra reglamentuota konkrečiomis normomis ir dydžiais – tam tikrų gyvūnų padaryta žala gali būti atlyginama iki nustatytos maksimalaus dydžio sumos arba su tam tikra atskaita, tačiau nekompensuojama kiekvienos smulkios žalos be ribų.
Ši informacija patvirtinta tiesiogiai pasikonsultavus su Latvijos ir Estijos medžiotojus atstovaujančiomis organizacijomis: tai yra sisteminiai, apibrėžti kompensavimo mechanizmai, kurie, kaip ir Lietuvoje 5 % taisyklė, nustato racionalius ribinius kriterijus ir nekompensuoja kiekvienos smulkios žalos.
Laukiniai gyvūnai yra valstybės nuosavybė, todėl, jeigu norime kalbėti apie realius ir tvarius sprendimus, turime telktis spręsti didelės, sisteminės žalos (pavyzdžiui, žąsų ir kitų paukščių daromos žalos) klausimus ir ieškoti aiškaus, tvaraus kompensavimo mechanizmo iš valstybės biudžeto, o ne griauti ką tik įsigaliojusį reguliavimą, nepabandžius jo praktiškai.
Todėl raginame laikytis teisėkūros nuoseklumo, teisinio stabilumo ir nepritarti siūlymui naikinti 5 procentų toleruotinos žalos ribą. Diskusijos yra reikalingos, bet jos turi būti grindžiamos faktais, argumentais ir ilgalaike valstybės interesų logika, o ne emocijomis ar skambiomis antraštėmis.
Sitinka dvi vilkų gaujos, šeimininkas gelbsti katę, per ledą pastumti elniai. Miško naujienos #21
Išėjo naujausias žurnalo Medžioklė numeris, kurį galima įsigyti prenumeruoti.lt
Skaitykite plačiau ir prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
