Šiandien Seimo Kaimo reikalų komitete, dalyvaujant medžiotojų, ūkininkų ir kitų sričių specialistams, pakartotinai svarstyti praėjusiais metais priimti Medžioklės įstatymo 18 straipsnio pakeitimai. Kalbama apie toleruojamos natūralios žalos ribą. Šių metų pradžioje įsigaliojo 5 procentų riba, nustatant laukinių gyvūnų padarytą žalą žemės ūkio plotuose. Dar praėjusių metų rudenį parlamentarų grupė buvo pateikusi siūlymą atsisakyti šios nuostatos ir grįžti prie daugelį metų galiojusios tvarkos, kai gyvūnų padaryti nuostoliai buvo skaičiuojami nuo pirmosios varpos.
Šiandien Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje priimtas sprendimas atšaukti minėtus pakeitimus. Po šio balsavimo Medžioklės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo atšaukimo klausimas perduodamas svarstyti Aplinkos apsaugos komitetui. Jei ir ten bus pritarta, galutinį sprendimą turės priimti Seimas plenarinio posėdžio metu.
Kalbama apie 2025 m. birželio 30 d. priimtą Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 18 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XV-395, kuris įsigaliojo 2026 m. sausio 1 d. Šiuo pakeitimu buvo nustatyta 5 procentų žalos tolerancijos riba, vertinant laukinių gyvūnų padarytą žalą miškininkystei ir žemės ūkiui.
Medžiotojų bendruomenė šią normą vertino kaip subalansuotą sprendimą, atsižvelgiant į tai, kad ūkininkavimas tiek miške, tiek laukuose visuomet susijęs su rizika. Laukinių gyvūnų padarytą žalą galima mažinti draudimo mechanizmais, apsaugos priemonėmis ar tinkamais ūkiniais sprendimais. Kartu būtina priminti, kad laisvėje gyvenantys gyvūnai yra valstybės nuosavybė, o jų populiacijų reguliavimas ir tvaraus išteklių naudojimo užtikrinimas patikėtas medžiotojams.
Diskusijose ne kartą išsakytas paradoksas. Gyvūnai priklauso valstybei, medžiotojai privalo užtikrinti populiacijų išlikimą ateities kartoms, tačiau žala dažnai padaroma privačioje ar valstybinėje žemėje, o kompensacijų našta daugeliu atvejų tenka medžiotojų kolektyvams. Dalis medžiotojų tokią situaciją vertina kaip neproporcingą.
Kaimo reikalų komiteto posėdyje dalyvavo ir Lietuvos medžiotojų sąjungos Gamta prezidentas Raimondas Ribačiauskas. Komiteto dauguma pritarė anksčiau priimto pakeitimo atšaukimui. Prieš atšaukimą balsavo Seimo narys Kęstutis Mažeika, susilaikė Viktoras Pranskietis. Posėdyje sutarta, kad būtina skubiai tobulinti žalos apskaičiavimo metodiką, organizuojant plačią diskusiją su visomis suinteresuotomis pusėmis. Komiteto pirmininkas Bronis Ropė įsipareigojo kreiptis į Aplinkos ministeriją dėl metodikos peržiūros.
Diskusijoje nuskambėjo ir pasiūlymas, kurį išsakė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas Virginijus Kantauskas. Jis siūlė, kad iš medžiotojų surinktų lėšų būtų kompensuojama minimali žala žemės ir miškų savininkams. Dalis medžiotojų šį pasiūlymą vertina kaip pragmatišką kompromisą, leidžiantį išlaikyti pusiausvyrą tarp ūkinės veiklos interesų ir medžioklės ūkio pareigų.
Laukinių gyvūnų padarytos žalos klausimas ir toliau išlieka vienu sudėtingiausių medžioklės politikos aspektų. Net ir esant labai mažai populiacijos gausai, realybė nesikeičia. Briedis ir viename tūkstantyje hektarų miško ieškos jaunuolynų, o šernė su paršeliais knis pievas ir eis į javų laukus. Tai natūralus procesas, vykstantis nepriklausomai nuo teisės aktų.
Dabar dėmesys krypsta į Aplinkos apsaugos komitetą. Nuo jo sprendimo priklausys, ar klausimas bus teikiamas svarstyti Seimo plenariniame posėdyje ir ar 5 procentų tolerancijos norma liks galioti, ar bus panaikinta. Medžiotojų organizacijos žada sekti procesą ir aktyviai dalyvauti diskusijose dėl žalos apskaičiavimo sistemos tobulinimo.
Kelias į monarchiją, medžioklė prie gyvenviečių ir apklausos rezultatai. Pokalbiai apie medžioklę #84
Išėjo naujausias žurnalo Medžioklė numeris, kurį galima įsigyti prenumeruoti.lt
Skaitykite plačiau ir prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
