Birželio 4 dieną Aplinkos ministerijoje vyko pasitarimas dėl probleminių vilkų medžioklės. Jį inicijavo Ekosistemų apsaugos centras, kurio vadovas yra Petras Adeikis. Po šio susitikimo savo poziciją viešai išdėstė Lietuvos medžiotojų sąjungos Gamta prezidentas Raimondas Ribačiauskas.
Pasak jo, diskusijoje buvo pateikti teiginiai, esą savivaldybių sudaromos žalos vertinimo komisijos dirba neprofesionaliai, rajonuose trūksta specialistų, galinčių sumedžioti probleminius vilkus, o valstybės lėšos naudojamos neefektyviai. R. Ribačiauskas tokius pareiškimus vertina kritiškai ir pabrėžia, kad sisteminių įrodymų, pagrindžiančių tokius kaltinimus, nėra.
Vieni nori uždirbti pinigų, kiti rinkėjų balsų. Medžioklė ir saugumas. Pokalbiai apie medžioklę #86
LMS Gamta prezidento teigimu, savivaldybių komisijose dirba seniūnijų darbuotojai, medžiotojų ir aplinkosaugos bendruomenių atstovai, todėl nėra pagrindo abejoti jų kompetencija vien dėl pavienių ginčytinų atvejų. Jis taip pat pažymi, kad Lietuvoje netrūksta patyrusių medžiotojų, gebančių sumedžioti vilką, o prireikus galima pasitelkti ilgametę praktinę patirtį sukaupusius specialistus.
Savo komentare R. Ribačiauskas nemažai dėmesio skyrė ir pačiai probleminio vilko sąvokai. Jo nuomone, vilkų elgsena labai priklauso nuo konkrečios šeimos, amžiaus ir patirties. Jauni vilkai mokosi medžioti, todėl kartais renkasi lengviau pasiekiamą grobį, tačiau tai savaime dar nereiškia, kad visa šeima turi būti laikoma probleminė.
LMS Gamta prezidentas primena, kad pagal 2025 metų duomenis Lietuvoje buvo registruotos daugiau kaip 82 vilkų šeimos. Tai gerokai viršija Vilko apsaugos plane numatytą minimalų populiacijos dydį ir viršija plane nustatytą maksimalų šeimų skaičių. Be to, 2025–2026 metų medžioklės sezono metu iš 307 nustatyto limito buvo sumedžioti 275 vilkai.
R. Ribačiausko vertinimu, esant tokiems populiacijos rodikliams reikėtų diskutuoti ne apie papildomus apribojimus, o apie efektyvesnį populiacijos valdymą. Jis mano, kad vilkų medžioklės terminų paankstinimas galėtų padėti išlaikyti natūralų vilkų atsargumą žmogaus atžvilgiu ir mažinti konfliktus su gyvulių augintojais.
Kritikos sulaukė ir siūlymas sudaryti specialias stambiųjų plėšrūnų medžiotojų grupes, kurios galėtų vykdyti probleminių vilkų išėmimą visoje Lietuvoje. LMS Gamta prezidentas primena, kad medžiotojų klubai ir būreliai yra savarankiški medžioklės plotų naudotojai, atsakingi už savo teritorijose gyvenančių gyvūnų populiacijas. Todėl, jo nuomone, svetimų medžiotojų veikla tokiuose plotuose neturėtų būti organizuojama be vietos naudotojų sutikimo.
R. Ribačiauskas taip pat atkreipia dėmesį, kad galiojantys teisės aktai jau dabar numato procedūras, kaip elgtis tais atvejais, kai būtina išimti probleminius vilkus. Pirmiausia turi būti informuojami medžioklės plotų naudotojai, o tik jiems atsisakius imtis veiksmų galėtų būti svarstomas kitų specialistų įtraukimas.
Apibendrindamas diskusiją LMS Gamta prezidentas ragina sprendimus grįsti faktais, moksliniais duomenimis ir galiojančia tvarka, o ne pavieniais atvejais ar emocingais vertinimais. Pasak jo, vilkų valdymo klausimai yra pernelyg svarbūs, kad būtų sprendžiami remiantis prielaidomis ar nepagrįstais kaltinimais.
Vyksta kažkas įtartino? 10 požymių, kad jūsų medžioklės plotuose veikia brakonieriai
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
