Lenkijoje priimti gamtos apsaugos įstatymo pakeitimai gali tapti vienu įdomiausių pastarųjų metų sprendimų žmogaus ir laukinių gyvūnų konfliktų valdymo srityje. Prezidentas Karolis Navrockis pasirašė įstatymo pataisas, kurios tam tikrais atvejais leis efektyviau baidyti saugomas rūšis, įskaitant vilkus, ruduosius lokius ir stumbrus.
Svarbu pabrėžti, kad kalbama ne apie medžioklę ir ne apie galimybę sumedžioti šiuos gyvūnus. Įstatymas nekeičia jų apsaugos statuso. Naujovė susijusi su galimybe naudoti stipresnes atbaidymo priemones, įskaitant lygiavamzdžius šautuvus su nepenetracine amunicija, pavyzdžiui, guminiais šaudmenimis.
Pataisų esmė yra ne gyvūnų pašalinimas, o konfliktų prevencija.
Pastaraisiais metais Lenkijoje vis dažniau kalbama apie situacijas, kai vilkai reguliariai lankosi prie fermų, kaimų ir ganyklų. Kai kuriuose regionuose gyventojai praneša apie plėšrūnus, kurie pasirodo gyvenviečių pakraščiuose, juda vietiniais keliais ir nevengia žmogaus kaimynystės. Ūkininkai ne kartą pabrėžė, kad problema nėra vienkartiniai išpuoliai prieš gyvulius. Daug didesnį nerimą kelia nuolat pasikartojantis gyvūnų lankymasis prie sodybų ir ūkių.
Ypač daug diskusijų sukėlė situacijos pietryčių Lenkijoje, Bieszczady regione ir Pakarpatėje, kur rudieji lokiai vis dažniau lankosi prie gyvenviečių, bitynų, šiukšlių konteinerių ir ūkių. Panašios problemos fiksuojamos ir stumbrų gyvenamose teritorijose. Nors stumbras nėra plėšrūnas, susidūrimas su kelių šimtų kilogramų svorio gyvūnu gali būti pavojingas tiek žmonėms, tiek pačiam gyvūnui.
Lenkijos institucijos pripažino, kad vien kompensacijų sistema neišsprendžia problemos. Kai vilkas sudrasko avį arba lokys sunaikina avilius, nuostolius teoriškai galima kompensuoti. Tačiau pinigai nepašalina priežasties, dėl kurios gyvūnas nuolat grįžta į tą pačią vietą.
Todėl naujajame reguliavime daug dėmesio skiriama habituacijos problemai. Tai reiškia laukinio gyvūno pripratimą prie žmogaus ir žmogaus sukurtos aplinkos. Jei vilkas, lokys ar stumbras reguliariai lankosi prie namų, fermų ar kelių ir nepatiria jokių neigiamų pasekmių, jis palaipsniui praranda natūralų atsargumą.
Būtent tokių situacijų siekiama išvengti. Neletalios atbaidymo priemonės turi sukelti gyvūnui nemalonų dirgiklį ir atkurti natūralią baimę žmogui. Tikimasi, kad gyvūnas pradės vengti gyvenviečių, ūkių ir kitų vietų, kuriose kyla konfliktų rizika.
Įstatymas nenumato laisvo tokių priemonių naudojimo. Norint baidyti saugomus gyvūnus naudojant ginklą, reikės gauti atitinkamą leidimą. Sprendimus priims aplinkos apsaugos institucijos, pirmiausia regioniniai aplinkos apsaugos direktoriai, o kai kuriais atvejais ir Generalinis aplinkos apsaugos direktorius.
Tai reiškia, kad vien vilko pasirodymo netoli ūkio nepakaks. Kiekviena situacija turės būti vertinama individualiai.
Lenkijos ūkininkų organizacijos jau daugelį metų ragino valstybę sudaryti galimybes greičiau reaguoti į probleminių gyvūnų pasirodymą. Jų teigimu, dabartinės procedūros dažnai būna per lėtos. Kol vyksta dokumentų tvarkymas, plėšrūnas gali ne kartą sugrįžti prie gyvulių.
Ūkininkai taip pat pabrėžia, kad realūs nuostoliai dažnai būna didesni nei oficialiai apskaičiuota žala. Be sudraskytų gyvūnų vertės tenka vertinti veterinarinio gydymo išlaidas, sumažėjusį produktyvumą, veislinės medžiagos praradimą ir papildomas apsaugos priemones.
Naujasis įstatymas nepanaikina pareigos naudoti prevencines priemones. Gyvulių augintojai ir toliau privalės naudoti elektrinius aptvarus, apsauginius tinklus, sarginius šunis ir kitas apsaugos priemones. Atbaidymas laikomas papildomu įrankiu, kuris gali būti naudojamas tuomet, kai įprastos priemonės nebeveikia arba situacija tampa konfliktinė.
Įdomu tai, kad įstatymas apima ne tik vilkus, bet ir lokius bei stumbrus. Tai rodo, kad Lenkija problemą vertina plačiau nei vien žemės ūkiui daromą žalą. Vis dažniau kalbama ir apie visuomenės saugumą bei žmonių santykį su saugomomis rūšimis.
Pastaraisiais metais Europoje daugėja diskusijų apie tai, kaip suderinti sėkmingą didžiųjų plėšrūnų apsaugą su žmonių interesais. Vilkų ir lokių populiacijos daugelyje regionų atsigauna, todėl neišvengiamai daugėja kontaktų tarp žmonių ir laukinių gyvūnų.
Lenkijos sprendimas išsiskiria tuo, kad valstybė oficialiai pripažino pačią problemą. Konfliktai tarp žmonių ir saugomų rūšių nebelaikomi pavieniais incidentais. Jie vertinami kaip reiškinys, kuriam reikalingos aiškios prevencinės priemonės.
Kita vertus, diskusija tik prasideda. Jeigu ūkininkai tam tikrais atvejais galės apsaugoti savo gyvulius ir turtą, kyla klausimas, kokias galimybes ateityje turės paprasti gyventojai regionuose, kuriuose daugėja lokių ar kitų stambių laukinių gyvūnų. Šis klausimas tampa vis aktualesnis ne tik Lenkijoje, bet ir daugelyje Europos valstybių, kur didžiųjų plėšrūnų populiacijos toliau auga.
VIDEO! Vyksta kažkas įtartino? 10 požymių, kad jūsų medžioklės plotuose veikia brakonieriai
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
