📍 Pristatyta daugiau nei pusę metų rengta pirmoji šalies istorijoje medžiotojų bendruomenės veiklos strategija – planas
📍Planas numato kardinalias bendruomenės veiklos permainas, ilgalaikius strateginius tikslus – tampant gerbiama gamtą globojančią ir saugančia bendruomene, o taip pat integraciją į krašto gynybą, organizacijos valdymo pertvarką.
📍Kėdainiuose vykusioje sueigoje LMŽD vadovybė išryškino dar vieną didelę problematiką, kad eiliniai medžiotojai kaip fiziniai asmenys nėra LMŽD nariai, todėl artimiausiu metu reikalinga patikslinti centrinės LMŽD įstatus.
Lietuvos medžiotojus ir žvejus vienijanti draugija – LMŽD, praėjusį penktadienį (balandžio 12 d.) Kėdainiuose vykusioje LMŽD skyrių pirmininkų ir jų delegatų antrojoje sueigoje pristatė daugiau nei pusę metų rengtą pirmąją šalies istorijoje medžiotojų bendruomenės veiklos strategiją – planą. Anot medžiotojų, jis numato kardinalias bendruomenės veiklos permainas, ilgalaikius strateginius tikslus – tampant gerbiama gamtą globojančią ir saugančia bendruomene, o taip pat integraciją į krašto gynybą, organizacijos valdymo pertvarką. Kėdainiuose vykusioje sueigoje LMŽD vadovybė išryškino dar vieną didelę problematiką, kad eiliniai medžiotojai kaip fiziniai asmenys nėra LMŽD nariai, todėl artimiausiu metu reikalinga patikslinti centrinės LMŽD įstatus.
„Daugiau nei pusę metų, pačių įvairiausių sričių profesionalai skyrė milžiniškas pastangas medžiotojų bendruomenės proveržio planui parengti. Tai vienas svarbiausių strateginių žingsnių, nustatantis mūsų vietą visuomenėje, pareigas ir būtinas permainas, kurio galutinė redakcija bus pateikta LMŽD visuotiniame narių suvažiavime jau gegužę“, – sako LMŽD pirmininkas Virginijus Kantauskas.
Anot jo, planą sudaro keturios dedamosios dalys, apimančios gamtą, valstybę, visuomenę ir pačios bendruomenės organizacijų valdymo permainas.
„Esame viena atsakingiausių bendruomenių, kurios nariams keliami patys aukščiausi reikalavimai, pradedant nepriekaištinga reputacija, baigiant tenkančiomis pareigomis valstybei. Tačiau ilgus metus nieko nedarėme, kad mūsų tikroji veikla būtų deramai pristatyta visuomenei, dėl to kentėjo visa bendruomenė. Tad turime imtis permainų, kad tai niekada daugiau nepasikartotų, tačiau permainų reikia imtis nuo darbų, o ne tik komunikacijos“ – sako jis.
V. Kantausko teigimu, nors Lietuvoje yra daugiau kaip 30 000 medžiotojų, kuriuos vienija virš 800 įvairių klubų ar būrelių, o jų kiekvienas turi savas taisykles ir tvarką, taip ir daugelis LMŽD rajoninių draugijų, o jų yra net 46, apie kurių veiklą ar finansus ne visi nariai žino.
„Deja, tokia realybė. Esame savotiški įkaitai keistų, senų sprendimų, kuriuos turime nedelsiant keisti, tad kartu numatome ir valdymo permainas. Suskaičiavome, kad Lietuvos medžiotojų bendruomenei priklauso nekilnojamo turto, žemės sklypų ir kitokio turto, kurio vertė gali siekti net kelias dešimtis milijonų eurų, tačiau jis nei inventorizuotas, nei įgalintas pagal paskirtį, kas yra labai keista, bet galimai neša naudą tretiesiems asmenims“ – sako jis.
Susirinkimo metu taip buvo sutarta, kad šalies medžiotojai nuo šiol turės ir pagrindinį teiginį apie medžiotojų bendruomenę Lietuvoje, kuris nuo šiol įprasmins jų veiklą: „Medžiotojai yra mūsų krašto gamtos, visų jos laukuose augančių kultūrų sargai, kas dieną darantys viską, kad žvėrių ir paukščių gausa Lietuvos miškuose atsakingai didėtų, valstybė ir šalies ūkis dėl to gautų naudos, o mūsų visuomenė galėtų tuo mėgautis kaip ir praleidžiamu geru laiku Lietuvos gamtoje“.
Bendruomenės parengtas planas taip pat apima šalies žvėrių populiacijų gausinimo, aplinkos apsaugos politiką, integraciją į šalies gynybą, kultūros ir tradicijų puoselėjimą, deramą lėšų naudojimą, skaidrumą ir atvirumą, klubų ir būrelių įtraukimą į visuomenines veiklas, etikos standartus, geriausias praktikas, žinių kėlimo ir medžioklės kursų kvalifikacijos rengimo standartus, o taip pat organizaciją vienijančių organizacijų pertvarką, efektyvesnę veiklą ir centralizuotą turto valdymą.
Lietuvoje yra daugiau kaip 30 000 medžiotojų, atitinkančių nepriekaištingos reputacijos asmenims keliamus reikalavimus pagal LR įstatymus. Didžioji dalis jų priklauso rajoninėmis draugijoms, kurioms moka narystės mokesčius. Centrinė LMŽD gauna tik apie 1/10–ąją nuo visų Lietuvos medžiotojų sumokamų mokesčių vietos draugijoms, jos nariais negali būti fiziniai asmenys – tik vietos draugijos. Tuo tarpu centrinė LMŽD vykdo visą pagrindinę veiklą, susijusią su medžiotojų politikos vykdymu, bendruomenės atstovavimu, darbą įvairiose politinėse grupėse, teisinę pagalbą, bendravimą su nacionaline žiniasklaida, atstovavimą tarptautinėje veikloje draugijų veiklos efektyvumo gerinimą, medžiotojų ir žvejų įvaizdžio formavimą bei kitas plataus masto veiklas.
Tačiau nesuprantama ir tai, kad rajoninių draugijų atstovai ir delegatai, turintys atstovauti rajono medžiotojus, ne visuomet suranda laiko vieną ar du kartus atvykti ir dalyvauti respublikinio formato renginiuose ar susirinkimuose, kuriuose sprendžiami strateginiai medžiotojų bendruomenės klausimai. Taip atsitiko ir šį kartą. Apskritojo stalo diskusijoje „Proveržis 2024“ nedalyvavo Zarasų, Radviliškio, Lazdijų, Šalčininkų, Biržų, Švenčionių, Akmenės ir Marijampolės medžiotojų atstovai.
Centrinės LMŽD metinis biudžetas sudaro 107 tūkst. eurų, joje dirba 2 etatai, tuo tarpu visų regioninių draugijų pajamos viršija milijoną eurų.
Įsigykite naujausią žurnalo numerį internetu!
Naujasis priedas. Medžioklės ginklai ir šaudymas
