Lietuvoje veikia nedidelė gynybos pramonė, turinti nišinių pajėgumų, pavyzdžiui, sraigtasparnių aptarnavimo, techninės priežiūros ir remonto srityje – taip Lietuvos gynybos pramonė apibūdinama metiniame pasaulio karinių pajėgumų vertinime „Military Balance 2023“. 2020 m. atlikti pirmi Lietuvos gynybos pramonės vertinimai parodė, kad tuo metu veikė apie 40 gynybos sektoriaus įmonių, kuriose dirbo 2415 žmonių, o gynybos projektų pajamos sudarė apie 50 mln. eurų. Palyginkime – Norvegijoje veikianti įmonė „Kongsberg Gruppen“, kuri yra žinoma dėl savo sukurtos oro gynybos sistemos NASAMS, 2022 m. iš gynybos projektų pardavimų sugeneravo 1,1 mlrd. eurų.
Lietuvos gynybos pramonę vienija kelios asociacijos, o joms priklauso plačiausio spektro paslaugas ir produktus siūlančios įmonės ar įstaigos – nuo smulkaus kalibro šaudmenų gamintojų iki mokslo įstaigų ir net krovinių vežėjo „LTG Cargo“.
Anot Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos (LGSPA) vadovo Vaido Sabaliausko, kare svarbu ne tik ginkluotė, bet ir kiti komponentai: logistika, komunikacija, kasdienių poreikių patenkinimas ir kt. Todėl gynybos pramonė taip pat turi gebėti užtikrinti plataus spektro poreikius.
Mažai prieštaraujančių, kad Lietuvos gynybos pramonė turėtų būti pajėgesnė, bet nerandama atsakymų, kaip tai padaryti.
Plėsti gynybos pramonę, anot V. Sabaliausko, galima įvairiai: kurti inovatyvius sprendimus, skatinti jau dabar esamas įmones, didinti jau sukurtų produktų gamybos apimtį ir ruošti pramonę didelių kiekių gamybai. Tačiau čia susiduriama su įvairiomis kliūtimis.
Įstatymų stabdžiai
‘
Šiandien Lietuvoje veikia tik viena įmonė, kurios specializacija – kovinė ginkluotė ir šaudmenys, – valstybei priklausanti akcinė bendrovė Giraitės ginkluotės gamykla, gaminanti NATO standartus atitinkančius šaudmenis. Kodėl tik viena?
Pabandykime įsivaizduoti, kaip atrodytų ginklų gamyba Lietuvoje. Ginklas susideda iš kelių dešimčių skirtingų plastikinių ir metalinių detalių. Gaminant ginklą reikia gręžti, frezuoti, tekinti, grūdinti ir atlikti dešimtis kitų procedūrų. Įmonei, norinčiai gaminti ginklus, reikia turėti įvairiausias tai galinčias padaryti stakles ir specialistus. Jeigu vienai įmonei reikėtų įsigyti visas reikalingas technologijas, reikėtų milžiniškų investicijų.
Logiškiausias sprendimas – tiekti detales iš kitų gamyklų, kurios turi būtinas technologijas. Tačiau šioje vietoje įmonės susidurtų su įstatymų apribojimais. „Mes turime daug gamyklų, kurios gali pagaminti bet kurią ginklo detalę, tačiau susiduriame su ta problema, kad visa gamykla tokiu atveju turėtų gauti leidimą gaminti ginklus. O tai reiškia, kad visa gamykla, net jeigu ir norėtų vienomis staklėmis išgręžti vieną skylę detalėje, vaizdžiai tariant, turėtų virsti seifu“, – aiškino V. Sabaliauskas.
Tokių kliūčių priežastis nesunkai nuspėjama – Šaunamųjų ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas reikalauja laikytis griežtų saugumo taisyklių, kurios yra susijusios su ES reguliavimu. Todėl iki šiol Lietuvos gynybos pramonėje veikiančios įmonės natūraliai orientuojasi ne į ginklų ar šovinių gamybą, o į tokius ginkluotės komponentus kaip optikos prietaisai, nekovinės paskirties dronai, šarvinės liemenės ir kita, kas nereikalautų didelių investicijų saugumui užtikrinti.
Šios sąlygos yra atsakymas ir į daugelio keliamą klausimą, kodėl Lietuvos pramonininkai negali užtikrinti kovinių dronų pasiūlos Lietuvos kariuomenei? Pasak Lietuvoje veikiančios įmonės „Aviatic GS“ vadovo Povilo Padaigos, jau minėta įstatymų bazė smarkiai apsunkina dvigubos paskirties produktų kūrimą ir gamybą.
Lietuvoje nėra profesionalios kovinių dronų surinkimo linijos, o FPV (angl. first-person view) dronai kuriami gana primityviomis sąlygomis, tad irgi negali atitikti ginkluotės gamybos reikalavimų.
Kaip pastebi V. Sabaliauskas, dėl aptakaus įstatymo gynybos pramonės verslai priversti veikti nežinioje – vieną dieną dronus kuriančios įmonės produktas gali nebūti laikomas kovinės paskirties, bet pridėjus paprastą mechanizmą, paleidžiantį sprogmenį, tam pačiam produktui gali būti pradėti taikyti daug griežtesni reikalavimai.
Visa gamykla, net jeigu ir norėtų vienomis staklėmis išgręžti vieną skylę detalėje, liaudiškai tariant, turėtų virsti seifu. Pirmenybė užsieniečiams? Gynybos pramonė vertinama kaip aukštos finansinės rizikos sritis. Be to, anot P. Padaigos, Lietuvoje veikiančių komercinių bankų vykdoma pinigų plovimo prevencija gynybos pramonę priskiria tai pačiai rizikos grupei kaip ir terorizmas, prekyba narkotikais, lošimai, prekyba žmonėmis ir kt., todėl net atsidaryti banko sąskaitą kasdienėms operacijoms gynybos sektoriaus įmonėms tampa iššūkiu.
Tad pagrindinis gynybos pramonės klientas yra Lietuvos kariuomenė. Gynybos produktus kuriančios įmonės gali plėstis tiek, kiek, su tam tikromis išimtimis, gauna pajamų iš viešų užsakymų. Tačiau ir čia – kliūtys.
Posakis „savame krašte pranašu nebūsi“, kalbant apie Lietuvos gynybos pramonę, turi nemažai tiesos.
Nors iš politikų vis dažniau girdime apie būtinybę skatinti kariuomenės bendradarbiavimą su vietos gamintojais, verslas susiduria su begale kliūčių bandydamas įsiūlyti savo kuriamus produktus mūsų kariuomenei.
Atrodo, kad valstybė tebesidairo į užsienio gamintojus ir nemato vietos potencialo, o jį pripažįsta tik tuomet, kai šį pagiria užsieniečiai.
Vienas pavyzdžių – Lietuvos šarvinių liemenių gamintojai, kurie savo gaminių kokybe tikrai yra pajėgūs konkuruoti su kitomis šalimis. „Tačiau rengiant pirkimus jiems nėra sudaromos sąlygos, kad galėtų bent sudalyvauti konkurse“, – teigė V. Sabaliauskas, nes skelbdama viešųjų pirkimų konkursus Lietuva iškelia reikalavimą, kad tiekėjas turi būti pardavęs savo produktą kitoms ES ar NATO šalims, tad Lietuvos gamintojai netenka galimybės varžytis.
Kad Lietuvos įmonės gali pasiūlyti konkurencingą produkciją, liudija čia veikiančios įmonės „Safariland“ veiklos istorija. 2021 m. Pietų Australijos policija iš šešių pasiūlytų variantų pasirinko būtent „Safariland“ gaminamas liemenes ir pripažino, kad šis produktas buvo vienintelis, atitikęs aukščiausius standartus.
Teisybės dėlei būtina paminėti, kad šis modelis yra sukurtas ne kariniam naudojimui, o teisėsaugos pareigūnams. Australijos vyriausybė už liemenes sumokėjo 8,5 mln. dolerių. Tiesa, nuo 2022 m. pramonės ir kariuomenės bendradarbiavimas šiek tiek pasistūmėjo į priekį – Lietuvos įmonės ir mokslo institucijos, kuriančios gynybos srities produktus, jau turi platesnes galimybes ištestuoti savo produktus bendradarbiaudamos su Lietuvos kariuomene.
Prisimenant, kad dar karo pradžioje Ukraina buvo pagrindinė „žaidimų aikštelė“, kuri mielai priimdavo viską, ką siųsdavo Lietuvos pramonininkai, toks postūmis atrodo gana reikšmingas. Skaitykite daugiau portale Iq.lt
Įsigykite naujausią žurnalo numerį internetu!
Naujasis priedas. Medžioklės ginklai ir šaudymas
