Žvėrių šėrimas, mineralinių medžiagų ir papildomo pašaro parūpinimas, ypač žiemą, yra viena maloniausių, papildomą pasitenkinimą teikiančių mūsų pareigų. Sėkmingai parinktas gardėsis, pavyzdžiui, kukurūzai su kmynais šernams, vilios gyvūnus į konkrečią vietą. Kiekvienas medžiotojas norėtų rasti tą ypatingą pašarą ar priedus, kurie privers žvėris medžiotojo šėrykloje lankytis nuolat.
Galima pasirinkti paprastą druską, skirtą miško gyvūnams, kurios galima įsigyti Depo ar kitoje parduotuvėje. Parduodama ir Lietuvoje gamintų užkandžių specialiai žvėrims. Vienas tokių – sūrus kukurūzinis saldainis. Jo sudėtis – kukurūzai, gliukozė ir jūros druska, jis suteiks gyvūnams kasdienę dozę natrio, magnio, kalcio, kalio, bromo, stroncio ir daug kitų elementų. Skirtingai nuo akmens druskos, kurioje yra tik natrio chlorido, jūros druska yra sveika ir žmonėms, ir gyvūnams.
Trijų kilogramų svorio saldainis yra cilindro formos, o jo viduje – skylė, kad būtų galima užmauti šėrimo vietoje. Žiūrint įvairius vaizdo įrašus paaiškėjo, kad šernai, vos tik pastebėję, kad šėrykloje yra saldainis, vis eis ir laižys jį tol, kol neliks. Kad tai truktų kuo ilgiau, saldainis turi sukiotis, kad niekas negalėtų jo nugraužti. Taigi į mišką pasiėmiau 1,5 m ilgio, apie 1,3 cm skersmens vamzdį, aliumininės vielos ir žnyples.
Šėrykloje prie laižyklos yra dvi arti augančios pušelės, kurios tapo saldainio koto laikikliais. Vamzdį privyniojau viela prie kamienų maždaug savo kelių aukštyje ir uždėjau skanėstą. Tiesiog taip. Tokiu pat būdu galima pritvirtinti ir druskos laižalą. Tikiuosi, kad šernams ar elniams netoptelės vamzdžio ištraukti ir saldainį įsikandus tiesiog nusinešti. Laikas parodys.