Sunku pasakyti, ar būtent dėl šio ketverių metų eksperimento gavome tokius rezultatus, ar tai tiesiog sutapimas. Tai ne mokslinis tyrimas, o greičiau bandymas suprasti, kaip įvairūs veiksniai veikia populiaciją. Taigi, vienas laukas ir šiek tiek miško, iš viso 20 hektarų plotas. Prieš penkerius metus lauke buvo pastebėta viena kita stirna, bet ypatingo dėmesio į šį plotą nekreipėme – tegu vyksta, kas vyksta. Tada padėjome druskos laižyklas – dviejose vietose, bet arti viena kitos, nes geografiškai taip buvo palankiau, o ir kameros galėjo fiksuoti, kas ateina pasivaišinti.
Tais pačiais metais lauke sumedžiotas stirniokas su visiškai neįspūdinga ragų puošmena. Mokslininkai pagal dantis nustatė, kad jam – 6,5 metų. Ragai ploni, šiek tiek virš ausų, nors pats gyvūnas didelis ir stiprus. Dar po metų ten pat buvo sumedžiotas individas su visiškai iškrypusiais ragais, kurie jau pradėjo atrodyti kaip perukas. Lauke pastebėtas ir jaunas ožys su gerais ragais, kuris sumedžiotas nebuvo.
Druską gyvūnai rado greitai. Stirnos ėjo dažnai – į abi laižyklas, pasirodė ir po vieną kitą šerną. Nemenkas gyvūnų pagausėjimas pastebėtas pernai, bet akivaizdus šuolis buvo 2019 metų pradžioje, kai pavasarį lauke buvo suskaičiuota jau 16 gyvūnų – ožkų, pernykščių jauniklių, taip pat ir stirninų. Pastebėti ir keli stiprūs ožiai, o per medžioklės sezoną buvo suskaičiuoti iš viso keturi skirtingo amžiaus stiprūs individai.
Sprendžiant iš įvairių požymių, konstatuotas maždaug aštuonerių metų stirninas, taip pat vidutinio amžiaus ir jaunesnių stirninų. Visų ragai stiprūs, stori, ilgoki. Negalėčiau kalbėti apie auksinius trofėjus, bet buvo aišku, kad populiacijoje atsirado potencialas, daug didesnis, nei būta anksčiau. Taip tik atrodo, kad druska pritraukia stirnas, nes artimuose laukuose gyvūnų nors ir pastebėta, bet ne tiek daug. Taip pat galėtum pagalvoti, kad prasidėjus vasarai stirnos pasklis, stirninai užims savo teritoriją ir ten valdys.
Nieko panašaus! Visą vasarą buvo pastebėta ir miško kameromis nufotografuota įvairaus stiprumo stirninų, iš viso keturi. Pastebėta ir tai, kad stipriausi vaiko silpnesnius. Didieji vienas kito stengiasi vengti, bet pasižymėjo tuos pačius medelius, kol šie virto sudraskytų šakų krūva. Jaunesni buvo drąsesni, o vienas lankėsi reguliariai, net buvo pastebėtas gulintis prie medžiotojų bokštelio.
Rugpjūčio pabaigoje pagaliau sumedžiotas vienas iš dviejų vyresnių stirninų. Paties vyriausio nepavyko sulaukti, todėl nuspręsta sumedžioti antrąjį. Lyginant du trofėjus – vieną 2016, kitą 2019 metų – skirtumas akivaizdus. Iš dantų nudilimo galima spręsti, kad antrasis sumedžiotas galėtų būti septynerių metų amžiaus, taigi kiek vyresnis nei pirmasis.
Be to, pirmasis buvo beveik du kartus smulkesnis – ir ūgiu, ir svoriu, ir ragų storiu. Aišku, svarbūs genai ir daug kitų veiksnių, bet ne mažiau svarbus veiksnys galėtų būti prieinama druska miško žvėrims. Tarp kitko, prieš penkerius metus šiuose plotuose nebuvo pastebėta stirninų galingais ragais, tad sumedžiotas individas yra geras pavyzdys, rodantis vidutinę populiacijos būklę.
Medžiojant protingai, duodant mineralinių medžiagų ir pasisekus su žiema, galima sulaukti ir geresnių trofėjų. Beje, stirnos yra sėslūs gyvūnai, jie neina toli nuo savo teritorijos, neklajoja dideliais atstumais kaip kiti kanopiniai, todėl yra gana gera galimybė formuoti stiprią populiaciją. Aišku, jeigu visos aplinkybės palankios.
Prisijunkite prie Youtube ir užsiprenumeruokite mūsų kanalą!
