Rugsėjo pradžioje Didžiosios Britanijos medžiotojų ir gamtos mylėtojų bendruomenė itin sujudo. Devone buvo užfiksuotas baltasis taurusis elnias, pasiruošęs rujos sezonui. Tokie gyvūnai vadinami white hart ir yra vieni iš rečiausių laukinėje gamtoje sutinkamų žvėrių. Skirtingai nuo baltų danielių, kurių spalvos variantas yra gana dažnas, baltieji taurieji elniai yra tikros retenybės.
Nuotraukų autorius Brian Johnston ne tik pasidalijo baltojo elnio patino fotografijomis. Pasirodo, Devone gyvena ne tik šis vienintelis mitinis taurusis elnias. Jis turi ir šeimą. Nuotraukų autoriui pavyko užfiksuoti ir baltą elnę su baltu jaunikliu.
Kaip susiformuoja baltas kailis
Devono krašte pastebėtas baltasis taurusis elnias šįkart nėra tik leucistinis, bet tikras albinosas. Tai atskleidžia jo akys – rausvos, tarsi paraudusios nuo šviesos, nes jose visiškai nėra pigmento ir matosi kraujagyslės. Tokie gyvūnai gamtoje pasitaiko itin retai, nes jų išlikimo galimybės kur kas mažesnės nei įprastų spalvų bendraamžių.
Albinoso elniui išlikti laukinėje gamtoje sudėtinga dėl keleto priežasčių. Pirmiausia, jo kailis visiškai nebeatlieka maskuotės funkcijos. Jei žiemą jis dar gali susilieti su sniego aplinka, tai pavasarį, vasarą ir rudenį baltas kailis tampa aiškiu išdaviku. Tokį žvėrį lengvai pastebi tiek plėšrūnai, tiek žmogus. Antra, albinoso elniams dažnai būdinga silpnesnė rega ir didesnis jautrumas saulės šviesai, todėl jie ne tokie judrūs ir geba mažiau apsiginti. Be to, jų genetinė bazė gali būti siauresnė, o tai padidina paveldimų sutrikimų riziką.
Vis dėlto Devono albinoso elnias įrodė savo gyvybingumą – jis užaugo iki brandos, išvengė mirtinų pavojų ir dabar dalyvauja rujos kovose. Tai ne tik nepaprastas reginys gamtos stebėtojams, bet ir įrodymas, kad net ir silpnesnes starto sąlygas turintis gyvūnas gali prisitaikyti, jei aplinka ir aplinkybės jam palankios.
Leucizmas ir albinizmas – kuo jie skiriasi?
Dažnai baltus gyvūnus žmonės vadina albinosais, tačiau ne visada tai tiesa. Leucizmas yra genetinė ypatybė, kai sumažėja pigmento kiekis kailiuje ir odoje, tačiau išlieka įprasta akių spalva. Tokie gyvūnai gali būti visiškai balti arba dalinai šviesūs, bet paprastai neturi sveikatos problemų, susijusių su pigmento nebuvimu. Albinizmas, priešingai, reiškia visišką melanino trūkumą – kailis būna sniego baltumo, oda šviesi, o akys raudonos ar rausvos. Albinosų išlikimas gamtoje dar labiau komplikuotas, todėl jie laikomi tikromis gamtos retenybėmis.
Simbolika ir mitai
Baltasis elnias nuo senų laikų užima ypatingą vietą Europos tautų mitologijoje ir heraldikoje. Jis siejamas su tyrumu, mistiniais ieškojimais ir dvasine laisve. Ne vienas legendinis pasakojimas mini, kad balto elnio pasirodymas buvo ženklas, kvietęs žmogų leistis į kelionę ar išbandymą.
Viduramžių legendose baltasis elnias buvo laikomas dieviškosios valios pasiuntiniu. Airijos keltų mituose jis simbolizavo perėjimą tarp pasaulių – susitikimas su baltu elniu dažnai reiškė naujos dvasinės kelionės pradžią. Krikščioniškoje ikonografijoje baltasis elnias buvo siejamas su šventuoju Hubertu – medžiotojų globėju, kuriam, anot legendos, rujos metu pasirodė elnias su kryžiumi tarp ragų.
Heraldikoje white hart ypač garsus dėl Anglijos karaliaus Ričardo II laikų, kai jis pasirinko baltą elnią savo asmeniniu simboliu. Tai suteikė gyvūnui kilmingumo ir paslaptingumo aurą, o vėliau šis įvaizdis įsišaknijo literatūroje ir tautosakoje.
Iki šių dienų baltasis elnias išlieka retu, tačiau labai reikšmingu simboliu, atspindinčiu žmogaus ryšį su gamta ir amžiną troškimą ieškoti to, kas paslėpta ir nepasiekiama.
Kaip jam pavyko išgyventi?
Didžiausias klausimas – kaip toks gyvūnas, stokodamas maskuotės ir nuolat rizikuodamas būti pastebėtas, galėjo išgyventi iki brandos? Atsakymų gali būti keli:
Palanki buveinė. Devono krašte gausūs miškai ir tankūs brūzgynai suteikia priedangą, leidžiančią lengviau pasislėpti.
Žmonių apsauga. Jungtinėje Karalystėje tokie gyvūnai dažnai laikomi ypatingais ir kartais sąmoningai nešaunami, net jeigu tai būtų legali medžioklė. Vietinės bendruomenės neretai juos saugo kaip gamtos simbolį.
Paties gyvūno stiprybė. Tam, kad dalyvautų rujos kovose, baltasis elnias turi būti fiziškai stiprus, išvengti ligų ir turėti pakankamai ištvermės. Tai rodo, kad, nepaisant išorinių trūkumų, jis yra sveikas ir prisitaikęs prie aplinkos.
Baltasis taurusis elnias Devone – tai ne tik genetinės loterijos laimėtojas, bet ir tikras gamtos kovotojas. Jo išlikimas iki brandos rodo, kad laukinėje gamtoje egzistuoja nišos net ir tiems, kurie išsiskiria iš kitų. Šiandien tokie gyvūnai mums primena, jog gamta kupina netikėtumų ir grožio, o kiekviena retenybė turi savo išlikimo istoriją.
Vilkas užpuolė penkerių metų vaiką Graikijos kurorte! Papildoma laida: Miško naujienos #13
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
