Patirtis

Kodėl aš nemedžioju savo žemėje. IV dalis0

Tekstas: Linas Valentinas, medžiotojas, ūkininkas, valstybės tarnautojas, laisvalaikiu –nenusisekęs rašytojas

Neplanavau rašyti ketvirtos dalies. Atrodo, ir taip daug prišnekėjau. Bet pasirodžius antros dalies komentarams ir vertinimams… Teks.
Iš tiesų mano oponentai turėtų padėkoti gerb. Gediminui Žiūkui. Tai po jo atsainaus pasiūlymo paskaityti „tikrai įdomų ir naudingą dokumentą“ medžiotojų portale Hunter.lt pratrūkau. Išėjo, kaip išėjo.

Paskelbęs pirmas dvi dalis sulaukiau, kaip ir tikėjausi, įvairių vertinimų: teigiamų, neigiamų. Viskas gerai, taip ir turėjo būti. Pasigedau oponentų argumentų. Jei perskaitęs straipsnelį oponentas neranda argumentų, o puola drabstytis įžeidinėjimais – irgi gerai. Vadinasi, aš teisus, laimėjau dvikovą, nes pyktis be argumentų reiškia viena: oponentas nevalingai patvirtina, kad aš teisus.

Jeigu „triedžia“ (anot vieno komentatoriaus) vienas pilietis, tai yra vieno piliečio problema. Bet jei „triedžia“ daugelis, tai jau blogai. Vadinasi, visuomenė serga. Mūsų visų pareiga – gydyti ir taisyti esamą situaciją.

Ir net mano gerbiamas G. Žiūkas, suabejojęs mano „nulinkusia, buvusia aštria ir taiklia plunksna“, skubos tvarka nesugebėjo paneigti mano teiginių. Kadangi buvusi aštri ir taikli plunksna negali „nulinkti“, o tik atšipti ir prarasti taiklumą, vadovaudamasis savo sugedimo laipsniu spėju, kad gerb. Gediminas suabejojo mano „pajėgumais“. Skubu jį ir kitus neabejingus nuraminti: ačiū, viskas gerai.

Aktualu! Įstatymų pakeitimai naudingi tik turtingiesiems

Žmona mano vyriškumu nesiskundžia. Ačiū dar kartą, kad rūpinatės… Ir dar: nei jokiu „medžiotojų dergimo“ virusu nuo gerb. Rimvydo Valiulio neužsikrėčiau, nei tekstus su juo derinau. Bet jei gerbiamas R. Valiulis sako, kad juoda yra juoda, balta yra balta, o Žemė yra apvali, kodėl turiu tam prieštarauti? Nors ir koks, jūsų manymu, kontroversiškas būtų tas ponas Valiulis, tai nereiškia, kad aš negaliu turėti savo minčių, o kai kurios mudviejų pozicijos – sutapti. Tikiuosi supratimo… Nedergiu medžiotojų, pats esu medžiotojas.

Vis dėlto laukiu jūsų atsakomojo straipsnio, kuriame paaiškintumėte, ką konkrečiai aš parašiau neteisingai, kur neteisingai supratau įstatymo raidę ir suklaidinau skaitytoją. Su jums būdingu kruopštumu ir kantrybe, aiškinant kolegoms naujoves ar senienas medžioklės srityje. Ir pastaruosiuose mano žodžiuose nėra jokios ironijos. Mano pagarba jums. Lauksiu…

Netiesa, kad nemėgstu rusų kalbos. Šia kalba laisvai bendrauju. Juolab, kad rusų kalba gausi išsireiškimų ir riebesnių posakių. Žinot, jie kartais labai ūkyje praverčia…

Buvo oponentų siūlymų nekomentuoti šio straipsnio, jį ignoruoti. Ką gi… Stručio galvos smėlyje principas irgi turi teisę egzistuoti. Kiek jis efektyvus, spręskite patys.

Kas nustebino? Nustebino, kad net po 30-ies nepriklausomybės metų Lietuvoje žmonės vis dar bijo. Bijo viešai pareikšti mano mintis palaikančią nuomonę ir susilaukti medžiotojų klubų vadukų reakcijos ir represijų. Todėl rašo man asmenines žinutes, prašydami jų neviešinti. Sutikite: tai labai blogas ženklas. Nevertinsiu jų pozicijos, juolab, kad nežinau visų aplinkybių, bet, mano nuomone, labai blogai, kad Lietuvoje, pasirodo, vis dar egzistuoja baimė reikšti savo poziciją ir nuomonę. Dar blogiau – jei ši baimė turi pagrindą.

Pagaliau tai, kas svarbiausia. Sausio 13-osios išvakarėse (kaip simboliška…) sulaukiau grasinimo, kad tokius „buožes“ kaip aš reikia vežti į Sibirą. Ir tai pats geriausias mano straipsnelio įvertinimas. Mano senelis, kovojęs už laisvę Lietuvoje ir 1945 metais išvežtas į lagerį Vorkutoje, pagrįstai gali manimi didžiuotis. Vadinasi, neišdžiūvo, neatsiskiedė jo kraujas, tekantis mano gyslomis, vertęs jį kautis dėl savo šeimos, dėl šalies, dėl Laisvės.

Susiję straipsniai

Jaunystėje, kai teko dirbti Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnyboje, kitose Vidaus reikalų ministerijos struktūrose, Muitinės kriminalinėje tarnyboje, aukščiausias mano darbo įvertinimas buvo ne ženkleliai ir vadovybės įvertinimai, o žulikų ir kontrabandininkų grasinimai susidoroti išėjus iš įkalinimo įstaigos. Vadinasi, ir šitam „fronte“ aš jau kažko pasiekiau…
Linkiu gražių medžioklių visiems: ir pritariantiems, ir oponentams.

Kopijuoti ar kitaip platinti visą pateiktą tekstą būtina!

Norite nusipirkti žurnalą internetu arba jį užsiprenumeruoti?

LA.lv