Patirtis

Kai atsiduri kaimyno taikiklyje, ginklo tipas nebesvarbus0


Nuotrauka iš autorės stovėjimo vietos. Žaliu tašku pažymėta, kur pirmoji kulka atsitrenkė į kelio dangą. Raudonu apskritimu – apytikrė vieta, kur antroji kulka nuskėlė krūmus
Nuotrauka iš autorės stovėjimo vietos. Žaliu tašku pažymėta, kur pirmoji kulka atsitrenkė į kelio dangą. Raudonu apskritimu – apytikrė vieta, kur antroji kulka nuskėlė krūmus
Nuotrauka: Emilija Mariševa

Analizuojant nelaimingų įvykių per medžioklę aplinkybes, neretai pasigirsta nuomonė, kad uždrausti graižtvinius ginklus per medžioklę su varovais galėtų būti vienintelė ir teisingiausia priemonė.

Sekmadienis, medžioklė su varovais. Pirmajame kvartale šūvių daug, sumedžioti keli elniai. Bet kadangi iki sutemų laiko daugiau nei pakankamai, papietavę medžiotojai dar sprendžia dėl kito kvartalo. Medžioklės vadovas visus trumpai sukviečia, instruktuoja, dar kartą primena apie medžiojamąsias rūšis ir įspėja medžiotojus, kad, panašiai kaip pirmasis, ir antrasis varymas bus nereguliarios formos. Reikia atkreipti dėmesį į šūvio kampą, o ypač rankose laikantiems karabinus – jie turi kritiškai įvertinti būtinybę šauti į kvartalą.

Pasirenkamas nedidelis kvartalas, kurį iš visų pusių supa atviri laukai ir miškingi plotai. Medžiotojai su karabinais pastatomi laukymėse, kur šauti galima iš toli, o aš kartu su kitais, pasiėmusiais lygiavamzdžius, stojuosi ant nedidelio miško keliuko, abipus kurio nepavydėtinai tankiai suaugę lazdynai, alksniai ir ploni berželiai. Atsistoju prie kvartalo artimesnėje kelio pusėje, bet kolega, atsakingas už medžiotojų linijos sustatymą, man pamoja, kad geriau stočiau į priešingą kelio pusę.

Aktualu! Privalomasis draudimas – pelno šaltinis?

Informacija atnaujinta. Vyras žuvo bebrų medžioklės metu

Nelaimingi nutikimai medžioklėje. Kitų šalių statistika

Dėl tankaus krūmyno bus gana sunku iššauti, nes daug kur į aiškų matymo lauką gyvūnas galėtų patekti tik kirsdamas miško kelią ir atsidūręs ant medžiotojų linijos. Vis dėlto tyliai tikiuosi ką nors pamatyti trumpame spindyje, priešais mane besitęsiančiame į kvartalą. Visai netrukus tolumoje, kitame kvartalo gale, suskamba varovų balsai, kažkur suloja šuo, subraška žingsniai ir pastebiu per krūmus žybtelint stirnų šonus. Kaip visi žino, stirnos gerai nujaučia laikotarpį, kada jos turi leidimą laisvai judėti.

Kelias, kuriuo driekiasi medžiotojų linija, labai vingiuotas. Vingiai nėra labai aštrūs, bet vis tiek trukdo įžiūrėti šalimais esantį kaimyną. Medžiotojo iš dešinės ryški kepurė matosi per krūmus, o kairėje pusėje kelias baigiasi vingiu ir mažu kalneliu vingio viduryje, kuris visiškai slepia mano kairįjį kaimyną. Iš vadovo sužinau, kad šalia manęs stovintis medžiotojas yra tiesiai už šio vingio. Nuobodžiai stovėdama ir laukdama nesąmoningai svarstau, kaip būtų, jei gyvūnas pasirodytų kairėje pusėje ant to kalnelio vidury vingio. Ir iš tiesų! Per visą šį varymą tiksliai mano įsivaizduotoje vietoje kelią kerta kelios stirnos.

Staiga priverčia suklusti artimas šunų lojimas. Su niekuo kitu nesupainiosi to azarto ir atkaklumo kupino triukšmo, kurį kelia jagdterjerai, glaudžiai kontaktuodami su gyvūnu. Garsas neabejotinai artėja prie medžiotojų linijos, greitai nukrypsta į kairę pusę ir tampa aišku, kad visas triukšmingas paradas bet kurią akimirką gali atsidurti ant kelio. Prieš vingį mano pusėje ar už vingio kairiojo kaimyno pusėje – tai nulems Diana.

Po poros sekundžių iš kairės nuo manęs drioksteli šūvis, matau, kaip vingio kalnelyje kulka trinkteli į kelio žvyrą. Pirmas instinktas – įtraukti galvą ir žengti pusžingsnį arčiau kelio vidurio, toliau nuo šūvio trajektorijos. Kurgi! Vargu, ar tai galėtų mane išgelbėti… Netrukus suskamba antras šūvis ir matau, kaip pabyra maždaug už penkiolikos metrų esančio krūmo šakos.

Susiję straipsniai

Vėliau, analizuojant situaciją, paaiškėjo, kad šunys varė stambų šerną, kuris išėjo maždaug už 40 metrų nuo kairiojo kaimyno. Gyvūno nemačiau, nes nuo mano žvilgsnio jį dengė vingis ir kalnelis. Medžiotojas su lygiavamzdžiu šovė į šerną, bet suklydo rinkdamasis šūvio kampą. Nors šernas buvo sėkmingai ten ir sumedžiotas, situacija eilinį kartą parodo – argumentas, neva per medžioklę su varovais turi būti naudojami tik lygiavamzdžiai, siekiant sumažinti nelaimingų nutikimų riziką, yra beprasmis, jeigu taip šiurkščiai pažeidžiamos pagrindinės saugos taisyklės. Viskas priklauso nuo paties medžiotojo elgesio, o ne nuo naudojamo ginklo. Mirtinas gali būti tiek šūvis karabinu, tiek ir lygiavamzdžiu.

Norite nusipirkti žurnalą internetu arba jį užsiprenumeruoti?

LA.lv
Prašome komentuoti mandagiai, nekurstyti neapykantos ir apsieiti be keiksmažodžių.