Dizaineris (sanguemiele.com), muzikantas ir fotografas Luca Zaninoni iš Italijos miesto Pjačencos yra aistringas medžiotojas ir užkietėjęs paukštinių šunų gerbėjas. Baltijos šalių žmonėms ši aistra yra beveik svetima vien todėl, kad pas mus laukinių paukščių medžioklė klasikiniu supratimu yra žinoma beveik tik kaip idėja. Kai kuriems tai tarsi svajonė, kaip tikslas ir ateities viltis, bet tikra laukinių paukščių medžioklė Lietuvoje neįmanoma – kurapkas pas mus medžioti draudžiama. Vienintelė alternatyva paukštinių šunų šeimininkams yra slankų medžioklė rudenį.
Retas didžiųjų porakanopių ir kitų miško žvėrių medžiotojas domisi tokiu mažu sutvėrimu. O ir vandens paukščius mes medžiojame tradiciškai. Ančių ir žąsų rasti yra daug lengviau nei slankų, migracijos periodai ir keliai yra lengvai susekami, o surasti po šūvio nukritusį paukštį gali ir pats žmogus. Visai kitas reikalas yra slankų medžioklė. Nuo tada, kai pavasarį buvo uždrausta medžioti rudąjį ilgasnapį, daugelis medžiotojų apie tai net nebegalvoja.
Kitas esminis klausimas – slankai surasti reikalingas tinkamos veislės, gerai išdresuotas šuo, kuris ne tik lakstytų po mišką ir keltų visus paukščius, bet ir gražiai parodytų, kur jie tupi, sulauktų ateinančio šeimininko, iškeltų paukštį pagal komandą ir paskui surastų jį sumedžiotą net tamsoje. Geras paukštinis šuo yra aukso vertės! Žinoma, jeigu medžiotoją domina būtent tokio pobūdžio medžioklė. Išmokyti paukštinį šunį dirbti tiksliai ir tik šeimininkui nėra lengviausia užduotis. Pirmieji gyvenimo metai yra ištisi mokymai ir treniruotės, o 2,5–3 metais šuo atsiskleidžia ir medžioti su juo yra vienas didžiausių medžioklės malonumų apskritai.
Lietuva yra slankų migracijos kelyje. Nedidelė šių paukščių populiacija gyvena čia pat vietoje. Būtent todėl mūsų valstybė kelia paukštinių šunų lauko bandymų gerbėjams susidomėjimą, taip pat pritraukia slankų medžiotojų iš Europos. Apie medžioklę pasakoja Luca Zaninoni.
Slankų medžioklė Lietuvoje
Jau seniai žinojau, kad tokiose šalyse kaip Estija ar Lietuva slankų būna labai daug, tačiau niekada nesvarsčiau galimybės čia atvykti medžioti. Maždaug prieš trejus metus kūriau logotipą kompanijai, kuri užsiima darbinių šunų mokymu ir medžioklės kelionių organizavimu Lietuvoje. Jos savininkas ir įkūrėjas yra Fabio Garanzini, o pavadinimas – Caccia e addestramento in Lituania. Fabio pats gyvena Lietuvoje jau labai ilgai ir puikiai žino medžioklės galimybes visuose regionuose.
Praeitais metais Toskanoje (Italijoje) jis surengė renginį savo klientams ir pakvietė mane dalyvauti kaip dalyvį ir fotoreporterį. Tuo metu vyko loterija, kurios tikslas – surinkti lėšų vietinei vaikų ligoninei. Man pasisekė – aš laimėjau medžioklines atostogas Lietuvoje! Kartu su žmona ir šunimi automobiliu vykome per Europą į Lietuvą. Pakeliui apžiūrėjome keletą kitų valstybių. Apsilankėme Austrijoje, Vokietijoje ir Lenkijoje. Buvo labai įdomu, nors ir be galo nuvargome!
Išimties tvarka su vienu šunimi
Medžiotojai paprastai važiuoja ne vieni, o kompanijoje po du tris žmones su minivenu ar mikroautobusu, įrengtu taip, kad būtų galima vežti daiktų ir keletą šunų. Taip elgiasi ne tik medžiotojai, bet ir profesionalūs Europos šunų dresuotojai. Vykau tik su vienu savo šunimi. Tai yra anglų seteris vardu Teksas. Man labai pasisekė – šį kartą sutikau dresuotoją iš baskų krašto vardu Kuba Soto, kuris viešėjo Lietuvoje pas Fabio Garanzini ir buvo atvykęs su šešiolika šunų, tarp kurių buvo keli Europos slankų medžioklės čempionato nugalėtojai. Stebėti tokio lygio profesionalą buvo kažkas nepaprasta! Ir tai nėra vienintelis Lietuvos svečias. Daugybė šunų dresuotojų keliauja į Lietuvą dresuoti savo ir klientų šunų. Apytikriai 95 procentus jų sudaro anglų seteriai, yra keletas pointerių. Žinau, kad šiemet į Lietuvą keliavo vienas dresuotojas iš Ispanijos, kuris slankų medžioklei ruošia Bretanės epanjolius – Prancūzijoje išvestą paukštinių šunų veislę.
Slankos pajūrio miškuose
Priežastis, kodėl medžiotojai keliauja į Lietuvą, yra didelis migruojančių paukščių skaičius. Čia galima sutikti ir ant žemės lizdus sukančių slankų, tad padaugėja kasdien pastebimų paukščių. Italijoje slankų medžioklės sezonas trunka du su puse mėnesio. Šį palyginti ilgą laiką aktyviai medžiojant galima rasti maždaug tiek paukščių, kiek Lietuvoje per vieną dieną! Tai reiškia ne tik didesnes galimybes sumedžioti slanką, bet ir geresnes treniruočių sąlygas šunims, ypač jauniems, kurie turi išmokti, kaip reikia judėti miške, ištirti ir pažinti šį nepaprastą sutvėrimą – slanką. Medžioklės plotai buvo Baltijos jūros pakrantėje. Tiksliai sakant, apsistojome Ventėje, Šilutės rajone, apie 50 kilometrų nuo Klaipėdos.
Keletą dienų pėsčiomis apėjome medžioklės plotus pusvalandžio kelionės atstumu nuo vietos, kur gyvenome. Medžioklė buvo tiesiog fantastiška! Man pavyko sutikti beveik 15 paukščių kiekvieną dieną ir kasdien sumedžiodavau du ar tris. Būtent tiek ir ne daugiau leidžiama medžioti pagal taisykles, kurias pasirašo visi medžiotojai, viešintys pas Fabio. Man ir šuniui tai buvo tiesiog rojus. Kitas dalykas, kuris man labai patiko, buvo apylinkė. Medžioklė vyko lygumų miškuose. Kitaip nei Italijos slankų medžioklės vietos, kur be perstojo reikia lipti aukštyn arba leistis gana stačiomis pakalnėmis. Patikėkite, tai daug labiau nuvargina!
Įspūdžiai
Keista, bet nesutikome nė vieno žmogaus, kuris medžiotų slankas su paukštiniu šunimi. Daugiausia visus Lietuvoje domina didieji porakanopiai arba kiti žvėrys. Kai kurie medžiotojai domisi vandens ančių ir žąsų medžiokle, bet ir čia jie apsieina be paukštinių šunų. Kiek žinau, dauguma Lietuvos medžiotojų nesidžiaugia slankų medžiotojų ir jų paukštinių šunų veikla, nes tai gali trukdyti porakanopių medžioklei. Šiuo atžvilgiu jie teisūs. Du ar trys šunys su varpeliais, aktyviai bėgiojantys mišku, konkrečiame ruože tikrai išjudins visą medžiojamų žvėrių populiaciją. Vietos medžiotojai turbūt norėtų, kad didieji porakanopiai, kurie Lietuvoje yra mėgstamiausias grobis, būtų netrikdomi ir liktų miško tankmėje, kur juos paskui galima surasti.
Kita vertus, tiesa ir tai, kad medžioklės leidimai užsieniečiams kainuoja labai brangiai ir šias sumas vietos medžiotojų bendrijos gali panaudoti savo ūkiui sutvarkyti, bokšteliams statyti, miško gyvūnų populiacijai prižiūrėti ir kitiems darbams. Paprasčiausiai reikia sugalvoti, kaip organizuoti dviejų skirtingų rūšių medžioklę vienoje teritorijoje.
Mano patirtis jūsų šalyje buvo visiškai pozityvi. Nors man tai buvo pirmas kartas, žinau keletą žmonių, kurie jau trejus ketverius metus iš eilės keliauja į Lietuvą medžioti ir treniruoti suaugusių ir jaunų paukštinių šunų. Jie sumoka nemažai pinigų, nes žino, kad čia galima rasti daug paukščių, o tai yra pagrindinė sąlyga išauginti gerą šunį slankoms medžioti.
Pora žodžių apie Luca Zaninoni
Esu grafikos dizaineris. Pastaruosius dvejus metus dirbu žurnalo Gazzetta della cinofilia venatoria meniniu direktoriumi. Pagrindinė ir vienintelė žurnalo tema yra paukštiniai šunys – treniruotės ir varžybos. Pastaruosius trejus metus vėl pradėjau dirbti iliustruotoju. Daugiausia vaizduoju medžioklinius šunis ir laukinius gyvūnus. Viena mano aistra yra tradicinė airių muzika. Jau penkiolika metų groju perkusijos ir boranų muzikos grupėje. Medžioju jau trisdešimt metų. Iš pradžių medžiodavau su gordonseteriu, o pastaruosius trejus metus mano kompanionas yra anglų seteris. Medžioju beveik vien tik slankas, bet plotai, kuriuose medžioju šį paukštį, yra netoli mano namų.
Sezono pradžioje medžiojama kalnuose, apie 1 300 metrų virš jūros lygio. Sezono pabaigoje su paukščiais susitinku jau tik 200 metrų aukštyje, palyginti „skystesniuose“ ir lengviau prieinamuose miškuose. Kai baigiasi medžioklės sezonas, mano aistra kviečia mane stebėti paukštinių šunų treniruotes ir varžybas, kur fotografuoju žurnalui ir darau iliustracijas. Dar vienas mano pomėgis – kelionės aplink pasaulį. Esu lankęsis Lietuvoje, Airijoje, Škotijoje, Anglijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Zimbabvėje, Botsvanoje, Sirijoje ir 28 JAV valstijose. Man patinka amerikietiškos šypsenos!
Luca Zaninoni – su būgnais
