Lapkričio 14-15 dienomis vyko Baltijos šalių medžiotojų draugijų forumas FACE, kurio metu buvo aptartos aktualijos, problemos ir galimi sprendimo būdai.
Lietuvos medžiotojų interesams atstovavo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Limnas Daukša ir teisininkas dr. Feliksas Miliutis.
Europos medžioklės ir gamtos apsaugos asociacijų federacija (FACE) atstovauja 7 milijonams Europos medžiotojų, o pagrindinė šios organizacijos veikla – atstovavimas medžiotojų interesams Europos Parlamente ir Europos Komisijoje. FACE Rygoje atstovavo jos vykdomasis direktorius Davidas Skalanas (Dr. David Scallan), kuris kalbėjo apie įvairias svarbias aktualijas Briuselio koridoriuose.
Apie 80% Briuselyje priimtų sprendimų medžioklės, gamtos apsaugos, ginklų apyvartos ir kitais klausimais tiesiogiai liečia medžiotojus nacionaliniu lygiu. Viena didžiausių temų ir toliau išlieka stambiųjų mėsėdžių valdymas. Davidas Scallanas paaiškino, kad FACE lapkričio 15 dieną išsiuntė atvirą laišką Europos Komisijos pirmininkei poniai Leyen, ragindama aktyviai veikti sprendžiant vilkų problemas visoje ES.
Kita svarbi tema – visiškas švino šaudmenų uždraudimas. Nors šiuo metu visos ataskaitos ir pasiūlymai yra pateikti Europos Komisijai, šio klausimo eiga sustojo dėl Ukrainos karo, nes norima uždrausti medžiotojams naudoti švino amuniciją, o kariuomenei tokie apribojimai nenumatyti. Taip pat kalbėta apie afrikinį kiaulių marą, migruojančių paukščių populiacijas ir kitus aktualius klausimus.
Estijos medžiotojų sąjungos atstovas Tonis Korts pasakojo apie Estijoje pristatytą naują medžioklės programėlę, leidžiančią užsirašyti medžioklės leidimus, pranešti apie pastebėjimus, matyti savo buvimo vietą. Dabar 80% medžiotojų pasirenka naudoti šią programėlę. Pagrindinis tikslas – atsikratyti poreikio pildyti leidimus ir ataskaitas popieriniu formatu. Estijos medžiotojai pabrėžia, kad pagrindinis jų prioritetas yra užtikrinti, kad medžiotojai laikytųsi įstatymų ir kad medžioklė būtų skaidrus procesas, o naudojant šią programėlę tai užtikrinama.
Kita vertus, Lietuvos medžiotojų atstovai kalbėjo apie pastangas leisti medžioklėje naudoti naktinio matymo ir šiluminius prietaisus. Dar pernai pagal pavojingumą jie buvo lyginami su tankais ir pabūklais. Šiuo metu jau pasiekta, kad tokį įrenginį galėtų įsigyti medžiotojas, tačiau Seime vis dar vyksta kova, kad šie įrenginiai būtų įteisinti su apribojimais.
Taip pat Maisto ir veterinarijos tarnybos vyresnysis ekspertas Mārtiņš Seržants pasakojo apie galimybes sustabdyti afrikinio kiaulių maro (AKM) plitimą Latvijoje ir kitose šalyse. Jis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu nėra vilties sukurti vakciną, kuri dar tik kuriama. Jis ragino medžiotojus aktyviau įsitraukti į kovą su AKM, teigdamas, kad šernų skaičių reikėtų gerokai sumažinti, kad artimiausiais metais būtų rasta galimybė visiškai sustabdyti šią ligą. Tačiau dar yra daug problemų, kurias reikia išspręsti. Svarbiausia – medžiotojų motyvacija aktyviau įsitraukti į kovą su maru.
LATMA valdybos pirmininkas Haralds Barviks teigė, kad tokie renginiai svarbūs siekiant išmokti naujų dalykų ir stiprinti bendradarbiavimą tarp Baltijos šalių medžiotojų draugijų. „Skirtingose šalyse problemos panašios, tačiau sprendimai skirtingi, tad tai galimybė ko nors išmokti. Vėliau tai mums gali būti naudinga“.
Šaltinis: Latvijos medžiotojų asociacija
Prenumeruokite žurnalą tiesiogiai internetu!
Naująjį žurnalo numerį jau galima įsigyti spaudos vietose ir internete!
