Afrikinis kiaulių maras (AKM) niekur neišnyko, neišnyko ir šernai. Daugiau kiaulių – daugiau ligų atvejų nustatoma. LR Aplinkos ministerijos (AM) duomenimis, grįžome prie iki maro buvusio populiacijos dydžio. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) atkreipia medžiotojų dėmesį, kad lapkričio, gruodžio, sausio mėnesiais jau 10 metų be išimties nustatoma daugiau AKM atvejų tarp šernų. Šis sezonas taip pat nesiskiria nuo ankstesniųjų – AKM atvejų daugėja.
Kokia situacija?
Žurnalas, norėdamas išsiaiškinti, kokia situacija buvo praėjusių metų pabaigoje, kreipėsi į VMVT specialistus, turinčius tiksliausius duomenis.
2023 m. PGR metodu AKM virusas nustatytas 532 šernams 395 vietose – tai gruodžio pradžios duomenys. Šiuo metu AKM viruso cirkuliacija aptinkama Alytaus, Biržų, Elektrėnų, Jurbarko, Kaišiadorių, Kalvarijos, Kauno, Kelmės, Klaipėdos, Kretingos, Marijampolės, Mažeikių, Pagėgių, Palangos, Pasvalio, Plungės, Prienų, Raseinių, Rietavo, Rokiškio, Šakių, Šalčininkų, Šilalės, Šilutės, Širvintų, Tauragės, Telšių, Trakų, Ukmergės, Varėnos, Vilkaviškio rajonų savivaldybėse.
Pastebima, kad šiais metais virusas aktyvėja Palangos ir Klaipėdos rajono savivaldybėse, tačiau vis dar nustatomas pietrytinėje, centrinėje ir pietinėje Lietuvos dalyse, kuriose virusas cirkuliavo nuo 2014 m. Tai tik patvirtina, kad ši liga savaime nepasitrauks. Atkreipiame dėmesį, kad virusas vėl nustatytas šiaurinėje Lietuvos dalyje. Pastebima, kad tai gali būti susiję su AKM nustatymu Latvijos Respublikos teritorijoje.
VMVT nori atkreipti medžiotojų dėmesį, kad medžioklės su varovais sezonu AKM intensyviau nustatomas laukinėje faunoje, šernų populiacijoje. Medžioklės su varovais sezonas prasideda spalio 15 d. ir tęsiasi iki sausio 31 d.
Tam įtakos turi įvairūs faktoriai: medžioklės varant sezonu, pradėjus vaikyti gyvūnus su varovais ir su šunimis, padaugėjus žvėrių sužeidimų atvejų, pasibaigus pasėlių sezonui ir prasidėjus maitinimuisi iš lovių, iš kurių ės tiek sveiki, tiek ir sergantys šernai, taip pat šernų rujos metu padidės tiesioginis viruso perdavimas tarp šernų.
Suaktyvėjus medžioklės svečių ir jų transporto judėjimui gali padidėti netiesioginio viruso perdavimo galimybės iš užkrėstos į neužkrėstą teritoriją. Žinoma, yra dar vienas faktorius: šaltuoju žiemos laikotarpiu, kada nukritę lapai, sugulusi žolė, iškritęs sniegas ir suaktyvėję paukščiai, lengviau aptikti gaišenas.
VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis nurodė: „Mes su šia liga gyvename jau beveik dešimt metų. Kitąmet bus savotiškas jubiliejus. Kaip žinia, AKM Lietuvoje buvo nustatytas 2014 m. Medžiotojai ir visuomenė, įskaitant valdžią, yra pripratę prie informacijos apie šią ligą, ji tapo įprasta, nebeatrodo aktuali. Vienas iš veiksnių, turinčių įtakos AKM plitimui, – atsainus požiūris į biologinio saugumo priemones. Jų niekas neatšaukė. Lygiai taip pat reikia dezinfekuoti batus, medžioklės inventorių, o jei medžioklės plotuose buvo rasta nugaišusių šernų, medžioklei naudotu transportu negalima važiuoti į kitus rajonus. Jei šių reikalavimų nesilaikoma, žmogus prisideda prie AKM plitimo.“
Medžiotojai turi suprasti, kad populiacijos negalima didinti
Praėjus dešimčiai metų nuo AKM atėjimo į Lietuvą ir dramatiško gyvūnų skaičiaus kritimo pirmaisiais metais, pastaruoju metu šernų skaičius auga. Mažiausias rodiklis buvo 2019–2020 metų medžioklės sezoną – 11 633 gyvūnai. Vėliau jų skaičius vėl pradėjo didėti. AM duomenimis, 2022 metais buvo 6837 gyvūnais daugiau, o pernai populiacija išaugo 4437 individais ir pasiekė 28 000, t. y. grįžo prie 2015–2016 metų sezono rodiklių ir net šiek tiek juos viršija.
„Medžiotojams atkakliai aiškiname situaciją ir raginame juos daryti viską, kad neprisidėtų prie populiacijos gausėjimo. Jokiu būdu negalima leisti, kad šių gyvūnų skaičius pasiektų iki AKM buvusį lygį. Ir vis dėlto matome, kad daugelyje rajonų, kur buvo nustatyta AKM atvejų, medžiotojų klubai stengiasi mažinti medžioklės spaudimą, išvis nemedžioja šernų arba gaili paršavedžių ir tokiu būdu dirbtinai didina šernų skaičių medžioklės plotuose. Kai tokioje teritorijoje suaktyvėja virusas, jis padaro lygiai tokią pat žalą, kokią matėme per pirmąją ir antrąją ligos bangas“, – situaciją aiškino VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas M. Masiulis ir pridūrė, kad kai kuriose savivaldybėse šiemet jau yra ketvirta ir penkta infekcijos protrūkių banga. Specialisto teigimu, tai tik įrodo, kad ligos plitimas ir išgyvenimas konkrečioje teritorijoje yra tiesiogiai susiję su infekcijai imlių gyvūnų skaičiumi.
VMVT kreipėsi į medžiotojų organizacijas su prašymu informuoti visus medžiotojų klubus Lietuvoje ir stengtis juos įtikinti, kad šiuo metu negalima didinti šernų populiacijos, nes tik nuolatinis gyvūnų tankio mažinimas gali artinti mus prie momento, kai Lietuva taps laisva nuo AKM. Kai kurioms šalims tai pavyko.
Kasmet būtina sumedžioti 150–170 proc. populiacijos
„Akivaizdu, kad tai populiariausias žvėris Lietuvoje, ir dauguma medžiotojų labai norėtų, kad šių žvėrių būtų kuo daugiau. Vis dėlto, esant situacijai, kai mes kovojame su AKM plitimu, populiacijos didinti negalima“, – pabrėžė VMVT atstovas. Jis pripažino, kad tuose rajonuose, kur šernų populiacija yra didelė, medžiotojai turėtų stengtis sumedžioti 150–170 proc. visų šernų.
Kaip tai įmanoma? M. Masiulis paaiškino: „Medžiojamųjų gyvūnų apskaita pagal pėdsakus sniege atliekama žiemą. Medžiotojų pateikti duomenys ir sumedžiojimo statistika apibendrinama pavasarį. Visi šie duomenys kartu parodo suaugusių šernų populiacijos dydį prieš kitai kartai išvystant pasaulį. Vėlyvą pavasarį, gimus jaunikliams, šernų populiacija padidėja du tris kartus. Todėl manome, kad kasmet medžiotojams reikia sumedžioti daugiau nei pusę pavasarį suskaičiuotųjų gyvūnų.“
Grįžtant prie AM 2022 metų sezono duomenų, kai pavasarį buvo suskaičiuoti 23 659 šernai, paaiškėja, kad medžiotojams pavyko sumedžioti tik 71,37 proc. populiacijos, tai yra 16 885 šernus, o tai visiškai neatitinka VMVT pateiktų siūlymų. VMVT specialisto teigimu, jei pavyks sumedžioti 150–170 proc. populiacijos, šernų skaičius išliks nepakitęs ir palyginti mažas.
Kodėl šernų populiacija vis dėlto didėja?
Kolektyvai, kurie stengiasi šerti šernus siekdami išlaikyti savo žvėris medžioklės plotuose ar privilioti kitų iš apylinkių, taip gerindami maisto bazę ir prisidėdami prie populiacijos didėjimo, daro meškos paslaugą kolegoms. Priviliojant gyvūnus didėja infekcijos plitimo rizika ir visa vietinė populiacija gali žūti per labai trumpą laiką.
„Tai bus nuostolis medžioklės plotų naudotojams, našta tarnyboms. Kiekvienas naujas infekcijos protrūkis atitolina laiką, kada galėtume atsikratyti šios infekcijos, – sakė M. Masiulis ir pridūrė, kad šiemet panašų procesą tarnyba stebėjo Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybėse: – Alytaus rajone tai jau penktoji infekcijos plitimo banga. Dalį Trakų rajono medžioklės plotų palietė AKM. Tankioje šernų populiacijoje liga plito žaibiškai ir dabar ten praktiškai nėra ką medžioti.“
Tęsdamas M. Masiulis pridūrė, kad AKM šiuo metu siautėja ir Varėnos bei Rokiškio rajonų savivaldybėse, palaipsniui leisdamasis žemiau – į Anykščių rajono savivaldybę, kur šiemet sumedžiota išties daug šernų. Kai virusas ten pateks, jis sunaikins didžiąją dalį šernų. Kaip žinoma, kuo tankesnė populiacija, tuo greičiau virusas plinta ir tuo didesnė dalis gyvūnų žūsta! Vietose, kur šernų tankis 1000 ha yra 1–2, infekcijos plitimo rizika yra daug mažesnė nei ten, kur teritorijos ribose gyvena kelios bandos.
Kodėl dalis medžiotojų kolektyvų vis dėlto neatsižvelgia į VMVT raginimus?
Nuo tada, kai mūsų regione pasirodė AKM, buvo apgalvota daug strategijų ir tyrinėtos galimybės apriboti viruso plitimą arba jį likviduoti. Iš pradžių niekam iš viso nebuvo aišku, kas tai per liga ir kaip su ja kovoti. Dabar daugiau mažiau visos Europos šalys yra sukūrusios savo strategiją ir metodus, o kai kurioms net pavyko ligą sustabdyti.
Tačiau nepaisant tyrimų ir statistikos, VMVT ir mokslininkų rekomendacijų, dalis medžiotojų ir klubų vis dar nenori pripažinti, kad virusas egzistuoja ir yra pavojingas. Dar gaji nuomonė, kad AKM sukurtas dirbtinai, kad jį platina ūkininkai, siekdami sumažinti žalą, arba kad jis nėra toks pavojingas, kaip jį vaizduoja mokslininkai, ir panašūs kliedesiai.
„Dalis medžiotojų mano, kad gamta pati viską sutvarkys, matyt, prilygindami AKM klasikiniam kiaulių marui (KKM). Jie prisimena tuos laikus, kai didelė dalis šernų populiacijos nugaišo, bet paskui labai greitai atsinaujino. Tačiau reikia atsiminti, kad šių dviejų ligų negalima lyginti. Didelė dalis šernų, susirgusių KKM, išgyveno, o AKM plinta daug lėčiau, bet mirtingumas labai didelis“, – sakė M. Masiulis.
Daugelis klausia, kodėl iki šiol nesukurta vakcina nuo AKM? Pagrindinė priežastis ta, kad, skirtingai nei KKM, ši kiaulių maro atmaina yra stipriai mutuojanti. Mokslininkai aiškina, kad skirtingai nei klasikinis kiaulių maras, AKM antikūnai nesukuria gyvūnų imuniteto ir neapsaugo nuo pakartotinio susirgimo.
Vis dėlto šviesa tunelio gale yra. Europos šalių mokslininkai pradėjo vakcinos tyrimų projektą, o iki šiol atlikti patikrinimai ir bandymai leidžia manyti, kad artimiausiu metu galėtų būti sukurta ir vakcina, kuri taps sprendimu kovojant su AKM.
VMVT specialistas M. Masiulis nurodė dar vieną mitą, trukdantį medžiotojams objektyviai įvertinti situaciją. Anot jo, daugelis apgaudinėja save nepagrįsta viltimi, kad virusas nepateks į jų klubo medžioklės plotus. „Atrodo, buvo gana daug įvairių informacinių kampanijų, straipsnių, naujienų, seminarų. Mes stengiamės, kad šios žinios pasiektų kiekvieną Lietuvos gyventoją, tačiau panašu, kad dalis net nėra girdėję apie tai, kad AKM nėra panašus į KKM. Mes negalime atskirai kiekvieno medžiotojo paimti už rankos ir mokyti individualiai. Patiems reikia domėtis, mokytis ir tobulėti“, – tvirtino VMVT specialistas.
Kaip užkirsti kelią populiacijos augimui?
Nors praktiškai visa šalies teritorija laikoma užkrėsta, infekcija plinta palyginti lėtai ir taip yra tik dėl VMVT bei medžiotojų pastangų riboti ligą. Tarnyba tikina, kad negalima atšaukti ribojimų ir reikalavimų, o infekcijai leisti plisti laisvai. Tai padarytų didelių nuostolių medžioklės pramonei ir kiaulininkystei.
„Tačiau neįmanoma įvesti kokių nors drastiškų sankcijų ar reikalavimų medžiotojams. Medžioklės ūkis paliktas medžiotojų, medžioklės plotų naudotojų žiniai. Medžiotojai patys turi žinoti, kad atsisakydami vykdyti VMVT rekomendacijas, biologinės saugos reikalavimus, dirbtinai didindami gyvūnų skaičių, jie patys formuoja situaciją, kai pasirodžius virusui išnyksta visa šernų populiacija ir nebelieka ko medžioti. Aiškindami reikalo esmę mes dažnai pasitelkiame tokią alegoriją: susirgus naminei kiaulei savininkas kreipiasi į veterinarijos gydytoją, bet susirgus šernams medžiotojai kažkodėl nesikreipia pagalbos ir net neįsiklauso į argumentus. Net elgiasi priešingai, nei rekomenduojama, ir abejoja specialistų kompetencija. Ne visi, žinoma, bet vis dėlto“, – apgailestavo M. Masiulis.
Izcelt Susirgus naminei kiaulei savininkas kreipiasi į veterinarijos gydytoją, bet susirgus šernams medžiotojai kažkodėl nesikreipia pagalbos ir net neįsiklauso į argumentus.
VMVT atstovo teigimu, per dešimt metų švelnesnis ir paviršutiniškesnis tapo ir valstybės požiūris į AKM problemą. „Tai, kad ši problema valstybės atstovams nebeatrodo svarbi, liudija nenoras priimti Medžioklės įstatymo pakeitimus, leidžiančius šernų medžioklėje naudoti naktinius ir šiluminius taikiklius bei priedėlius, kuriuos galima uždėti ant optinių taikiklių. Galbūt tai nebus panacėja, tačiau bus dar vienas įrankis, leisiantis medžiotojams atlikti tikslius šūvius ir sumedžioti konkrečius egzempliorius, taip prisidedant prie šernų populiacijos mažinimo“, – akcentavo M. Masiulis.
Specialistas ne kartą pabrėžė, kad VMVT palaiko naktinių ir šiluminių taikiklių medžioklei legalizavimą. Jis pridūrė, kad situacija su šernų sergamumu valdžios atstovams neatrodo reikšminga, palyginti su AKM poveikiu kiaulininkystės pramonei, kuris lemia didesnius ribojimus, sankcijas ir kainų augimą.
Nors VMVT visiškai suvokia situacijos sudėtingumą, stebint šernų populiacijos atsinaujinimą neįmanoma priversti medžiotojų medžioti. Valstybė negali įpareigoti ką nors daugiau ar mažiau reguliariai sėdėti bokštelyje ir laukti, kol ateis šernas. „Laukiniai gyvūnai yra valstybės nuosavybė, ir galima sakyti, kad ji taip pat turi rūpintis savo gyvūnų sveikata bei infekcijų plitimo ribojimu. Tačiau, jei jau medžioklės resursai nuomojami medžioklės plotų naudotojams, išeina, kad ir atsakomybė už populiacijos būklę bei tai, kad gyvūnai ar jų pernešamos ligos nepadarytų nuostolių, gula ant medžiotojų pečių. Vadinasi, valdžia nei gali, nei norės versti ką nors medžioti. Visa tai lieka ant medžiotojų sąžinės“, – sakė VMVT specialistas.
Mūsų šalyje nėra medžiotojų, kuriems valdžios institucijos medžioklę būtų nustačiusios kaip darbo užduotį ir už tai mokėtų atlyginimą. Medžioklė yra savanoriškas užsiėmimas, kuriuo medžiotojai užsiima laisvalaikiu ir apmoka iš savo pajamų.
„Yra daug įdomių klausimų, į kuriuos konkrečių atsakymų nėra. Žinoma, egzistuoja itin radikalių būdų, kuriuos galima taikyti populiacijai drastiškai mažinti. Pavyzdžiui, gyvūnų spąstai dideliam gyvūnų skaičiui. Tokie spąstai plačiai naudojami JAV, tačiau mūsų medžiotojai tam tikrai nesutiktų, nes su tokio tipo spąstais išgaudomos ištisos bandos. Be to, sugautus šernus reikia kažkaip likviduoti, o tokie veiksmai mūsų šalies medžiotojams neatrodytų etiški.
Be to, medžiotojai supranta, kad sugavus kelias bandas tame rajone šernų nebus labai ilgą laiką. Yra ir kitų būdų, bet jų per prievartą taikyti neįmanoma“, – teigė M. Masiulis ir nurodė, kad net kiaulių fermoje aptikus vieną sergančią kiaulę sunaikinamos visos. O štai miške, kur nustatytas AKM, medžioti leidžiama ir sveikus šernus galima naudoti maistui.
„Kovai su AKM galėtume priimti labai griežtus reikalavimus ir taikyti drastiškus metodus, kurie leistų greitai ir sėkmingai likviduoti virusą, tačiau medžiotojų bendruomenė tam kol kas nepasirengusi. Jei Vyriausybė pasakytų, kad jau pagaliau gana, nes per dešimt metų nesusitvarkėme su liga, reikia pradėti taikyti itin veiksmingus metodus – patinka tai kam nors ar ne, gali būti, tada kažkas ir pasikeistų. Vis dėlto reikia atsiminti, kad Lietuvą iš visų pusių supa šalys, kur taip pat yra AKM. Tokioje situacijoje net drastiški metodai gali nesuveikti. Todėl visa atsakomybė už kovą su AKM ir šernų populiacijos valdymą yra ir išlieka medžiotojų atsakomybės ir supratimo reikalas“, – apibendrino M. Masiulis.
VMVT rekomenduoja
VMVT į prevencines priemones atkreipia tų medžiotojų dėmesį, kurių medžioklės plotų vienetai yra AKM užkrėstose teritorijose (t. y. kur nustatytas AKM virusas), ir nori pateikti rekomendacijas, kurių laikantis būtų galima stabdyti AKM plitimą į tuos medžioklės plotus, kur šernų populiacija iš dalies atsigavusi po pirmos ar kažin kelintos AKM viruso bangos.
AKM užkrėstose teritorijose nerekomenduojama vykdyti medžioklių su varovais, ypač su šunimis, kad užsikrėtę šernai nebūtų išvaikomi iš užkrėstos teritorijos. Su AKM užkrėsta teritorija besiribojančiuose medžioklės plotuose taip pat nevykdyti medžioklių su varovais, kad sveiki šernai nebūtų išvaromi į užkrėstas teritorijas ir iš ten neparsineštų viruso.
Jei medžioklės su varovais organizuojamos tiek užkrėstuose medžioklės plotuose, tiek šalia jų, rekomenduojama medžiojant su varovais nenaudoti palaidų šunų, o jei šunys vis vien yra naudojami – nepaleisti jų nuo pavadėlių, kad kuo mažiau būtų vaikomi šernai ir kad jų judėjimo plotas būtų kuo mažesnis.
Radus šernų gaišenų – nesvarbu, ar tai akivaizdi eismo įvykio pasekmė, ar sužalojimas medžioklėje, ar tik šerno gaišenos likučiai, – visada informuoti bendruoju pagalbos telefonu 112 ar VMVT telefonu 1879, gaišenos radimo vietą pažymėti bei nustatyti radimo vietos koordinates. Primename, kad už kiekvieną šerno gaišeną, apie kurią pranešama ir nurodoma jos radimo vieta, VMVT moka 30 eurų išmoką.
30eur Už kiekvieną šerno gaišeną, apie kurią pranešama ir nurodoma jos radimo vieta, VMVT moka 30 eurų išmoką.
Svečiai iš kitų rajonų ar šalių – papildomas ligos plitimo veiksnys
Visus medžioklės plotų naudotojus VMVT kviečia atkreipti didelį dėmesį į medžioklėse dalyvaujančius svečius ir biologinės saugos laikymąsi. „Norime priminti, kad AKM viruso pernešimą dideliais atstumais dažnai lemia pats žmogus, todėl nerekomenduojame kviestis svečių medžiotojų iš teritorijų, kuriose aktyviai cirkuliuoja AKM virusas“, – nurodoma VMVT pranešime žurnalui Medžioklė.
Būtina griežtai laikytis biologinės saugos reikalavimų. Žvėris darinėti tik klubo, būrelio įrengtose ir VMVT patvirtintose pirminio dorojimo aikštelėse ar patalpose. Atliekas sunaikinti tik tam skirtose sandariose atliekų duobėse. Tinkamai nesunaikinus žvėrienos darinėjimo atliekų gali būti platinimas AKM virusas ir trichineliozė. Į pirminio darinėjimo aikšteles ar patalpas turi patekti kuo mažiau žmonių – tik tie, kurie atlieka darinėjimo darbus. Vengti, kad į darinėjimo patalpas patektų šunys. Išdarinėjus sumedžiotą šerną sutvarkyti patalpas, inventorių, išplauti ir dezinfekuoti rūbus ir avalynę, naudotą medžioklės metu. Avalynė dažnai būna sutepta krauju, žvėries kūno skysčiais, ant padų gali likti darinėjimo liekanų, mėsos, riebalų, plėvių, todėl išeinant iš darinėjimo vietos avalynė visada turi būti atidžiai nuplaunama ir dezinfekuojama, darinėjant sutepti rūbai išskalbiami. VMVT rekomenduoja darinėjant žvėrį naudoti plaunamas, dezinfekuojamas ar vienkartines prijuostes, rankogalius.
Visi sumedžioti šernai privalo būti ištirti dėl AKM ir trichineliozės, o neatlikus tyrimų sumedžiotus šernus draudžiama išvežti iš medžioklės ploto, nebent jie būtų saugomi iki laboratorinių tyrimų atlikimo kitoje su teritorine VMVT suderintoje vietoje.
Kiaulių ūkiams ir šernų populiacijoms apsaugoti nuo šios pražūtingos ligos labai svarbu kuo greičiau nustatyti AKM viruso cirkuliacijos vietas, o čia ypatingą vaidmenį atlieka medžiotojai ir visuomenė.
