Nepaisydamas pagrįstų argumentų, kitų šalių patirties, ūkininkų ir medžiotojų organizacijų, įskaitant Europos medžioklės ir laukinės faunos apsaugos asociacijų federaciją (FACE), oficialių kvietimų, Lietuvos Seimas su pokštais ir barniais posėdžio metu atmetė siūlymą leisti naudoti naktinius taikiklius šernų, lapių ir invazinių rūšių medžioklėje.
Dar vasarą Seimas pritarė
Prieš vasaros atostogas Aplinkos apsaugos komitete 70 Seimo narių pritarė Medžioklės įstatymo pataisoms, kurios apibrėžtų naktinio matymo ir termotaikiklių naudojimą medžioklėje. Tąkart klausimas buvo atidėtas, tai argumentuojant būtinybe parengti susijusių teisės aktų pakeitimų projektus.
Seimo narys Andrius Palionis buvo įsitikinęs, kad prasidėjus rudens sesijai sprendimas bus teigiamas. „Tokia procedūra taikoma norint vilkinti sprendimą, vis dėlto susijusių teisės aktų pakeitimų rengimas ir visų nesutarimų šalinimas išeitų į naudą naikinant bet kokias abejones. Labai tikiuosi, kad ta ugnelė, kurią pavyko įžiebti Seimo narių širdyse vasarą, iki rudens neužges ir pagaliau galėsime medžiotojams padovanoti ilgai lauktą teigiamą sprendimą šiuo klausimu“, – dar vasaros pabaigoje sakė Seimo narys.
Krašto apsaugos poreikiai kaip argumentas
Kaip vienas iš medžiotojų organizacijos argumentų buvo tai, jog medžiotojams reikia leisti naudoti naktinius taikiklius, kad jie priprastų prie prietaiso, ir tuo atveju, jei Lietuvoje pasikartotų Ukrainos scenarijus, medžiotojai būtų pasirengę įsitraukti į šalies gynybą.
Medžioklės įstatymo pataisą žiniasklaidai komentavo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Kariams reikia naktinių taikiklių, kad gintų kraštą, medžiotojams – kad medžiotų. Tai noriu pabrėžti“, – viename interviu sakė ministras, komentuodamas Medžioklės įstatymo pataisų argumentus, jog medžiotojai, įsigiję naktinių taikiklių, galės prisidėti prie krašto gynybos.
Ministras akcentavo, kad už krašto gynybą atsakinga kariuomenė ir tam nepakanka turėti ginklo bei optikos, būtina užsitikrinti ir šaudmenų tiekimą. „Karo metu esmė yra ne tai, kad turi ginklą, o tai, kaip esi aprūpintas. Ginklai yra skirtingų sistemų, jeigu nesi aprūpinamas, tiesiog tuomet tai gražus žaislas, kuris, deja, tik labai trumpą laiką kam nors pasitarnautų. Karinėse struktūrose viskas kitaip, – tvirtino jis ir pridūrė: – Suprantu medžiotojų interesą, tačiau mojuoti krašto apsaugos vėliava čia ne visai vieta.“
Pasak ministro, dalis medžiotojų yra Šaulių sąjungos nariai, jie gali įsigyti ir jau yra įsigiję naktinių taikiklių, tik šiuo metu jų negali naudoti medžioklėje.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė taip pat pabrėžė, kad įstatymas civiliams asmenims jau leidžia įsigyti naktinių taikiklių, tik jie draudžiami medžioklėje.
Viešojoje erdvėje išsakyta nuomonė, kad medžiotojai, norintys pasiruošti galimai valandai X, turi treniruotis naktinį taikiklį naudoti šaudykloje, o ne medžioklėje.
Informacinis karas ir visuomenės klaidinimas
Kova dėl naktinių taikiklių įvedimo medžioklėje buvo ilga ir įtempta. Tai prasidėjo jau prieš keletą metų. Reikšmingas pasiekimas šiame kelyje buvo naktinių taikiklių išbraukimas iš A kategorijos ginklų ir galimybė civiliams juos laisvai įsigyti. Iki to momento viskas buvo gerai ir krašto apsaugos strategijos poreikiai kaip argumentas veikė nepriekaištingai. Tačiau žengus tolesnius žingsnius, visuomenė – ne be tam tikrų jėgų įtakos – sukilo.
Tiesiogine to žodžio prasme prasidėjo raganų medžioklė. Medžiotojų vardas buvo linksniuojamas žiniasklaidoje ir socialinėje aplinkoje, vadinant juos žudikais, savanaudiškais mėsos ir kraujo trokštančiais išsigimėliais, girtuokliais, kurie tik kiauromis naktimis šaudysią į dešinę ir į kairę, žmonėms nebūsią ramybės, ne tik gyvūnams. Vienas iš argumentų, beje, buvo gyvūnų nakties ramybės užtikrinimas. Esą jiems reikia leisti naktimis ramiai miegoti. Nereikia nė sakyti, kad tai rodo visišką neraštingumą gamtos klausimais.
Kažkodėl visi naktinio matymo prietaisų priešininkai savo vaizdinėje medžiagoje naudojo elnius – ir ne visada tos rūšies, kuri gyvena Lietuvoje, – stirnas, vilkus ir kitus gyvūnus, kurių šios rūšies prietaisais niekas nė nenorėtų ir neturėtų teisės medžioti.
Prieš pat lemtingą Seimo sesiją spalį vadinamosios gyvūnų apsaugos organizacijos užtvindė socialinius tinklus kvietimais rašyti laiškus Seimo nariams ir kviesti balsuoti „prieš“. Buvo net bandoma apsimesti medžiotojais, laiškuose valdžios atstovams kalbant prieš naktinių taikiklių legalizavimą. Šie bandymai buvo demaskuoti, o į kiekvieną melagingą pareiškimą, tendencingą medžiagą žiniasklaidoje ir bandymą iškraipyti faktus Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) ir kitos organizacijos atsakė savais argumentuotais straipsniais.
Beprecedentis nevyriausybinių medžiotojų organizacijų ėjimas
Per pastaruosius kelerius metus medžiotojų organizacijos, ypač LMŽD, įdėjo milžiniškai daug darbo informuodamos visuomenę apie tai, kas yra naktiniai taikikliai, kokia jų svarba medžioklės srityje, kaip jų legalizavimas medžioklei pagerintų šernų, lapių ir usūrinių šunų populiacijų kontrolę netiesiogiai veikiant kitų gyvūnų ir paukščių egzistavimą bei ligų plitimą, įskaitant afrikinio kiaulių maro kontrolę. Viešojoje aplinkoje, laikraščiuose ir naujienų portaluose techniškai pagrįstai ir argumentuotai buvo aiškinama, kodėl turėtų būti remiamas naktinių taikinių naudojimas medžioklėje.
Ypač žinomos ir profesionalios šiai temai skirtos LMŽD parengtos publikacijos žiniasklaidoje pasirodė šiais metais. Vienas tokių straipsnių buvo publikuotas Delfi.lt, kur buvo surinkti su naktiniais taikikliais susiję mitai.
Mitas Nr. 1. Medžiotojai šaudys viską, ką norės, nes kontrolė neįmanoma
Faktas Nr. 1
Medžiotojai pastaruosius trisdešimt metų rūpinasi žvėrių gausa Lietuvos miškuose. To rezultatai stulbinantys. Elnių turime beveik 70 000, kai prieš dešimtmetį tebuvo vos 30 000, briedžių buvo 9300, dabar 20 000, stirnų buvo 115 000, dabar 170 000.
Tai pavyko pasiekti, nes medžiotojų klubai (asociacijos) kasmet po vid. 4 mln. eurų skiria laukinių gyvūnų gerovei, saugo medžioklės plotus nuo brakonierių (net 50 proc. pranešimų aplinkos apsaugai yra iš medžiotojų). Esame geri savo iš valstybės išnuomoto turto šeimininkai. Be to, atlyginame miškui ir žemės ūkiui padarytus nuostolius bei vykdome gyvūnų apskaitą.
Medžiotojai yra bene labiausiai kontroliuojama bendruomenė, kurios veiklą reglamentuoja eibė teisės aktų, turinčių griežtą reguliavimą ir didelę administracinę atsakomybę. Tam, kad taptum medžiotoju, turi atlikti stažuotę medžiotojų kolektyve, baigti specialius kursus, išlaikyti egzaminus, vėliau kartą per trejus metus tikrinti savo kvalifikaciją, laikydamas saugos egzaminą, kartą per penkerius – sveikatą ir kt.
Medžioklės eiga taip pat griežtai kontroliuojama – visi medžiojantys asmenys pildo specialų medžioklės lapą su savo asmens duomenimis, kiekviena medžioklė turi savo vadovą, kuris būna atsakingas už medžioklę asmeniškai, o sumedžiotas žvėris aprašomas minėtame medžioklės lape. Metų gale pateikiama viso medžioklės sezono sumedžiojimo suvestinė ataskaita.
Tad visi sumedžioti žvėrys Lietuvoje yra apskaityti, fiksuoti, aprašyti ir bet koks savivaliavimas ar įstatymų pažeidimas medžioklėje yra baudžiamas.
Pasitaiko retų išimčių, tačiau tai tik labai retos išimtys. Daugiausia medžiotojų įvaizdis kenčia nuo brakonierių, tuo naudojasi gamtos pseudomylėtojai ir nepagrįstai juodina visą bendruomenę. Medžiotojai yra pagrindiniai pagalbininkai aplinkosaugos kontrolę vykdantiems pareigūnams – mūsų pranešimų apie fiksuotas neteisėtas veikas nusižengiant prieš gamtą būna bene daugiausia, nes mes patys esame labai suinteresuoti optimalia žvėrių gausa ir darna gamtoje.
Netoleruojame aplinkosaugos nusižengimų gamtoje, pvz., brakonieriavimo, neteisėtos žvejybos, nelegalių miško kirtimų ar nukirstos medienos vagysčių iš miško sandėlių. Juk medžiotojai, daug laiko praleisdami savo medžioklės plotuose, susiduria su įvairiomis neteisėtomis veikomis ir gamtoje yra akys ir ausys.
Mitas Nr. 2. Nebeliks žvėrių miške
Faktas Nr. 2
Iš piršto laužtas mitas, nes kiekvienais metais mokėdami po 3,5 mln. plotų nuomos mokestį, medžiotojai yra labiausiai suinteresuoti žvėrių gausa juose. Skaičiavimai rodo, kad vieno medžiotojo metinės išlaidos, skirtos medžioklės plotams bei medžioklės procesui palaikyti, yra vidutiniškai 1300 eurų, būrelio metinės investicijos gali siekti ir dešimtis tūkstančių eurų, kurių dalis tenka žvėrių biotechninėms priemonėms: pašarinių laukelių ir druskos laižyklų įrengimui, šėrimui, priežiūrai, medžioklės plotų kontrolei.
Į visa tai kasmet investuodami medžiotojai yra labiausiai suinteresuoti žvėrių populiacijų tvarumu ir jų optimaliu gausumu šalyje. Tą patvirtina stirnų populiacijos augimas net nuėmus valstybės kontrolę sumedžiojamam jų kiekiui. Beje, su naktiniais taikikliais būtų leistina medžioti tik šernus, invazinius plėšrūnus ir lapes. Tokių plėšrūnų kaip mangutas populiacijos sumažinimas lemtų smulkiosios faunos, stirnų, kiškių, paukščių tvaresnę ekosistemą.
Mitas Nr. 3. Tai tik verslo atstovų interesas
Faktas Nr. 3
Naktinius taikiklius jau šiuo metu gamina daugybė gamintojų, o medžioklėje jie teisėtai naudojami visose Europos Sąjungos šalyse, kuriose pasireiškė afrikinis kiaulių maras. Lietuva yra tarp atsiliekančių ir šios problemos nesprendžia. Įvertinus tai, kad turime didžiausią sieną su Rusija ir Baltarusija, šių prietaisų reikia ir Lietuvos apsaugai. Daug karo ekspertų mano, kad tai ypač padėtų.
Medžiotojų apklausa rodo, kad Lietuvą ginklu ginti pasirengę net 9 iš 10 medžiotojų, o tai reiškia, kad mūsų šalies apginamumas gali būti pakeltas į visai kitą lygį.
Tad tokių nepigių prietaisų įteisinimas būtų tikra paskata juos įsigyti kuo didesnei mūsų bendruomenės daliai ne tik dėl pareigos kovoti su afrikiniu kiaulių maru, bet ir dėl pareigos savo Tėvynei prireikus ją ginti ginklu. Minėtą įrangą Lietuvoje gali gaminti ir kelios vietos bendrovės, o tai reiškia naujas, gerai apmokamas darbo vietas ir didesnę pridėtinę vertę šalies ekonomikai.
Mitas Nr. 4. Medžiotojai ir taip gali susitvarkyti su afrikiniu kiaulių maru
Faktas Nr. 4
Ne, negalime, nes to neįmanoma padaryti efektyviai, nors tai daryti mus įpareigoja Europos Komisija. Lietuva jau devinti metai kovoja su afrikiniu kiaulių maru. Kaip laikas parodė, taikytos priemonės nedavė reikiamo rezultato.
Išleisti milijonai, padaryti apie 100 mln. siekiantys nuostoliai žemės ūkiui. Šernas yra naktį besimaitinantis gyvūnas, protingas ir labai atsargus, pašvietus šviesa staigiai sprunka, dėl to didėja sužeidimo tikimybė. Sužeistas yra labai pavojingas, o puldamas žmogų gali stipriai sužaloti, pažeisdamas jo ieškančio medžiotojo kojų kraujagysles iltimis.
Tarptautinių organizacijų kreipimaisi Seimo neįtikino
FACE ir jos prezidentas Torbjörnas Larssonas nuolat gaudavo informaciją apie mūsų medžiotojams tarptautiniu lygiu atstovaujančios LMŽD pastangas informuoti visuomenę, institucijas, Seimo narius ir aplinkos apsaugos tarnybų specialistus apie naktinių taikiklių naudojimo privalumus: įvairių ligų, įskaitant afrikinio kiaulių maro, plitimo ribojimą; smulkiųjų plėšrūnų populiacijų kontrolės svarbą saugomų paukščių, varliagyvių, roplių, graužikų ir net kanopinių gyvūnų populiacijų apsaugai; gyvūnų kančių mažinimą medžiojant tamsiuoju paros metu ir kt.
Pamačiusi milžinišką valstybės įstaigų pasipriešinimą, plačią visuomenės dezinformaciją, kurią skleidė žiniasklaida ir įvairios visuomeninės organizacijos, 7 mln. medžiotojų visoje Europoje atstovaujanti organizacija FACE aukščiausiems valstybės pareigūnams nusiuntė raginimą:
Gerb. Prezidente Nausėda, Ministre Pirmininke Šimonyte, Lietuvos Respublikos Seimo nariai, aplinkos ministre Gentvilai, žemės ūkio ministre Navickai, 7 mln. Europos medžiotojų interesams atstovaujanti FACE buvo informuota, kad Lietuvos Respublikos Seimas netrukus balsuos dėl riboto naktinių taikiklių naudojimo medžiojant šernus.
FACE palaiko iniciatyvą leisti naudoti naktinio matymo prietaisus šernų medžioklėje, nes tai sudarytų prielaidas Lietuvos medžiotojams naudoti modernią įrangą valdant šernų populiaciją.
Naktinių taikiklių naudojimas šernų medžioklėje atitinka geriausią ir naujausią Europos praktiką. Lenkija, Vokietija, Suomija, Švedija, Latvija, Estija, Kroatija, Čekija, Ispanija ir Italija yra tarp šalių, kurios leidžia naudoti naktinio matymo prietaisus medžiojant šernus.
Vadovaujantis FACE iš Europos Sąjungos (ES) šalių narių, kuriose leidžiama naudoti naktinio matymo prietaisus, ir medžiotojus vienijančių organizacijų surinktais duomenimis, tokios įrangos naudojimo įteisinimas turėjo nemažai privalumų, leido efektyviai sumažinti šernų populiaciją padidinant sumedžiojamų šernų skaičių. Tokios įrangos naudojimas taip pat prisidėjo prie gyvūnų gerovės principų įgyvendinimo, nes medžiojant su naktiniais taikikliais sumažėjo sužeistų žvėrių, kurių vėliau reikėtų ieškoti, buvo sumažintas pasėliams laukinių gyvūnų daromos žalos mastas. Be to, naktiniai taikikliai padeda suvaldyti mažųjų plėšrūnų ir invazinių rūšių populiacijas.
Lietuvoje galimybė medžioklėje naudoti naktinio matymo prietaisus padės šaliai kovoti su afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkiais ir padės įgyvendinti EK reglamento 2023/594 nuostatas.
Taip pat svarbu, kad siūlomi įstatymų pakeitimai visiškai atitinka ES ir tarptautinius teisės aktus, nes naktinio matymo prietaisus ketinama leisti naudoti tik medžiojant šernus, lapes ir mangutus (t. y. ne Berno konvencijos ir ne ES Buveinių direktyvos saugomas rūšis).
FACE kartu su savo nare Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija dar kartą norėtų išsakyti savo paramą siūlymui naudoti naktinius taikiklius pirmiau įvardytų gyvūnų rūšių medžioklei, dėl kurio netrukus turės apsispręsti Lietuvos Respublikos Seimas, nes tokia įranga yra esminis elementas siekiant įgyvendinti efektyvią AKM sustabdymo strategiją ir valdant smulkiųjų plėšrūnų bei invazinių rūšių populiacijas.
Esant jūsų pageidavimui, esame pasirengę jums pateikti visą reikiamą papildomą informaciją!
Pagarbiai
Torbjörnas Larssonas
FACE prezidentas
Foto Torbjorns Torbjörnas Larssonas, FACE prezidentas
Kokia situacija šiuo metu?
Spalio 10 dienos posėdyje Seimo nariai palaikė premjerės Ingridos Šimonytės pateikto projekto papildymui, kuriuo siūlyta naktinius taikiklius medžioklėje uždrausti. Seimo nariai balsavimu salėje pritarė šiam pasiūlymui, tačiau balsų nepakako pačiam įstatymo pakeitimui priimti.
Dabar situacija tokia: naktiniai taikikliai lieka neįrašyti į Medžioklės įstatymą. Naktinių taikiklių klausimas gali atgimti keičiantis Vyriausybėms, nes dabar galiojantis reguliavimas leidžia naktinius taikiklius įteisinti vien Medžioklės taisyklių pakeitimu, o tai yra aplinkos ministro galioje.
Naktinius taikiklius civiliai Lietuvoje gali įsigyti ir laikyti namuose, tačiau medžioklėje tokio tipo prietaisų naudoti iki šiol negalima. Esmė tokia, kad skaitmeniniai ir šiluminiai taikikliai buvo pašalinti iš Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo A kategorijos ir dabar juos gali įsigyti visi, kas turi leidimus ilgavamzdžiams ginklams. Vis dėlto, medžioklėje juos naudoti draudžiama ir medžioklės plotuose būti su tokio tipo taikikliais neleidžiama.
Įsigykite naujausią žurnalo numerį internetu!
Naujasis priedas. Medžioklės ginklai ir šaudymas
