Žala yra – kaltų nėra

Toliau verda aistros dėl nemedžiojamųjų ir medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos pasėliams ir lyg karšta bulvė mėtoma atsakomybė, kas ir kaip turėtų ją kompensuoti. Beveik visi sutaria, kad vis daugiau eibių ūkininkų laukuose pridaro laukiniai paukščiai, tačiau žalos niekas neatlygina. Ietys dabar laužomos ir dėl šiemet įsigaliojusios tvarkos, kad kompensacijos už medžiojamųjų laukinių gyvūnų suniokotus pasėlius skiriamos tik tokiu atveju, jeigu yra pažeista per 5 proc. viso ploto. Registruota Medžioklės įstatymo pataisa, kad tai būtų atšaukta, bet detalesnis projekto svarstymas nukeltas į rudenį.

Probleminių vilkų biznis, šaudyklų uždarymas ir kompensacijos už žalą. Pokalbiai apie medžioklę #86

Svarstymą atidėjo

Susijusios dvi problemos – laukinių paukščių daroma žala, kuri didėja, tačiau nėra kompensuojama, ir medžiojamųjų gyvūnų pasėliams daromi nuostoliai, kurie nuo šių metų pradžios vertinami pagal naują tvarką – kai pažeidžiama daugiau kaip 5 proc. viso ploto.

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Bronis Ropė dar pernai registravo Medžioklės įstatymo pataisų projektą, kuriuo atšaukiama nuostata dėl 5 proc. Politikas argumentavo, kad toks reikalavimas yra perteklinis ir pažeidžiantis žemės savininkų ir naudotojų lūkesčius dėl teisingo nuostolių atlyginimo. Vyriausybė pritarė, kad naują įstatymo nuostatą dėl 5 proc. reikia atšaukti, nes žvėrių žala pasėliams turi būti atlyginama, nepriklausomai nuo to, kiek pasėlių ar sodo augalų yra pažeista.

Seimo Aplinkos apsaugos komitete (AAK) vyko klausymai dėl Medžioklės įstatymo pakeitimo projekto. Nuspręsta surinkti daugiau informacijos ir svarstymą perkelti į rudens sesiją. O KRK vyko diskusijos dėl medžiojamųjų ir nemedžiojamųjų gyvūnų daromos žalos pasėliams apskaičiavimo bei kompensavimo metodikos. Jų metu daugiausia kritikos sulaukė Aplinkos ministerija (AM), taip pat buvo atskleista įdomių, o kai kuriais atvejais – net skandalingų detalių.

Permetė kitam padaliniui

„Maždaug kas pusmetį šį klausimą judiname, bet niekaip neišsprendžiame. Buvo AM pažadas, kad atsiras metodika. Dar nesulaukus rudens, kai žala gali būti skaičiuojama tūkstančiais, jau dabar yra matomi nuostoliai. Vėl pradeda kunkuliuoti ginčai, ypač tuose regionuose, kur dar yra šernų, kur žąsys, gervės niokoja pasėlius, tai nemaži plotai“, – į AM atstovus kreipėsi KRK narys Kęstutis Mažeika.

AM Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius informavo, kad tuo dabar užsiima naujas ministerijos skyrius – Gyvūnijos išteklių valdymo politikos grupė. Kartu jis akcentavo, kad minima metodika egzistuoja, ji buvo pakoreguota ir patikslinta 2025-ųjų pradžioje. „Buvo daug ginčų, pageidauta žalą nustatyti gana keistais metodais – skaičiuoti ne pagal plotą, o pagal į elevatorių pristatytas prikultas tonas. Tai tokie radikalūs pasiūlymai buvo atmesti. Bet metodika neblogai taikoma. Priminsiu, kad Seimas pataisė Medžioklės įstatymą ir leido medžiotojams ir žemės savininkams, žemės valdytojams, ūkininkams tiesiogiai susitarti, nekviečiant komisijų. Tai šių įsitraukimas, mūsų žiniomis, yra šiek tiek mažesnis, komisijos kviečiamas rečiau“, – aiškino AM atstovas.

Jis teigiamai vertino tai, kad žemės savininkai greitai išmoko, kaip naudotis elektronine pranešimų apie žalą sistema. Pranešimai akimirksniu pasiekia medžioklės plotų naudotojus ir yra galimybė tiesiogiai kontaktuoti, nevarginant savivaldybių komisijų. Jos kviečiamos tik tada, jei vystosi ginčas.

„Medžiotojų bendruomenė yra šiek tiek sunerimusi, kad juos užplūdo prašymai reaguoti į žalą. Jie sako, kad dabar pranešimų yra kelis kartus daugiau, nei buvo anksčiau. Sakyčiau, kad tai yra gera žinia KRK, ir tai reiškia, kad ūkininkai gali geriau apginti savo interesus, pranešimai greičiau pasiekia medžiotojus“, – akcentavo A. Klimavičius.

Žemės ūkio viceministras Gediminas Tamašauskis paprieštaravo, kad, jo vertinimu, šiuo metu ūkininkams yra kaip tik sudėtingiau apginti savo interesus, nes pagal pakeistą Medžioklės įstatymą žala skaičiuojama tik tada, kai yra pažeista daugiau kaip 5 proc. viso ploto. „Manau, kad tai yra didžiulė skriauda ūkininkams“, – teigė žemės ūkio viceministras.

Nuolat pūtė miglą į akis?

AM naujai įkurtos Gyvūnijos išteklių valdymo politikos grupės vyriausiasis specialistas Darius Stonis sakė susipažinęs su KRK anksčiau svarstytais klausimais ir susidaręs įspūdį, kad daugiau problemų būta dėl laukinių paukščių daromos žalos, kadangi nėra numatyta, kaip ją kompensuoti. „Ir dabar kol kas nėra galimybės atlyginti gervių, gulbių daromos žalos, žąsų nuostolius galima kažkiek mažinti medžiojant, bet paskaičiavimo mechanizmo, kaip suprantu, dabar dar nėra. Atlyginti žalą neleidžia ir Paukščių direktyva, kuri draudžia kai kuriuos paukščius medžioti, ir, kaip suprantu, tam nėra numatyta lėšų. Jų žalai atlyginti visada trūksta, todėl tai nėra kol kas išspręsta“, – komentavo D. Stonis.

K. Mažeika pastebėjo, kad tokie AM atstovų aiškinimai jau daug kartų girdėti: „Padalinys veikia nuo rudens, tai, matyt, jums yra suformuotos tam tikros užduotys. Visi laukia konkrečių dalykų, jau buvo ir mokslininkų, ir kai kurių savivaldybių, ir pačių medžiotojų tam tikros iniciatyvos dėl metodikos, kaip paskaičiuoti žalą, kalbėta apie dronų naudojimą, kažkokių algoritmų sudarymą. Tai kas padaryta? Ar mums tiesiog buvo pučiama migla, kad yra dirbama?“ – piktinosi politikas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Gedas Špakauskas siūlė pagaliau pradėti rimtai dirbti, bendrauti su žemdirbių ir kitomis organizacijomis ir informuoti, kas konkrečiai bus padaroma per tam tikrą įsipareigotą laikotarpį. „Mes norime realaus darbo ir susitikimų, nes problema tikrai gilėja ir aštrėja. Taigi lauksime kvietimo ir labai tikiuosi, kad tai nebus ta pati istorija, kai buvo nuolat kartojama, kad dirbame, darome, netrukus bus paukščių žalos kompensacijos metodika, bet iš principo absoliučiai nieko nenuveikta“, – skandalingą faktą konstatavo LŪS vadovas.

Atsibodo demagogija

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Eimantas Pranauskas neištvėrė eilinį kartą nepabaksnojęs į Laukinių paukščių apsaugos direktyvą, patvirtintą 2009 m. „Gerbiamas Algirdas ne kartą minėjo, kad ši direktyva įpareigoja saugoti visų rūšių paukščius, tačiau pamiršo pasakyti, jog tas saugojimas – cituoju direktyvą – apima šių rūšių apsaugą, tvarkymą ir kontrolę bei nustato jų naudojimo taisykles. Taigi, ji apima ir valdymą“, – kertinį dalyką pabrėžė LŽŪBA prezidentas.

Jis taip pat pacitavo kitą direktyvos straipsnį, kuriame nurodoma, kad valstybės narės imasi reikiamų priemonių nurodytų paukščių rūšių populiacijoms palaikyti tokiu lygiu, kuris visų pirma atitiktų ekologinius, mokslinius ir kultūrinius reikalavimus, derinant juos su ekonominiais ir rekreaciniais reikalavimais, arba šių rūšių populiaciją priartinti prie tokio lygio.

„Žinodamas, kad yra žala, bandau konstatuoti, jog populiacijų lygis yra nevaldomas ir nepriartinamas prie tokio lygio, kuris būtų ekonomiškai pateisinamas. Tai reiškia, kad Lietuvoje nuo 2009 m. iki 2026 m. neįgyvendinta ši Paukščių direktyvos dalis. Mes neturime nei metodų, nei būdų, kaip valdyti populiacijas taip, kad būtų išvengta žalos. Manau, kad reikia baigti šitas demagogijas su įstatymų ir įsakymų priėmimais ir kelti klausimą, kodėl Lietuvoje nėra įgyvendinama Laukinių paukščių apsaugos direktyva“, – iš esmės kirto E. Pranauskas.

Užmerktos akys

G. Tamašauskis antrino, kad laukinių paukščių daromos žalos klausimas yra
visiškai neišspręstas. „Migruojančių paukščių pulkai džiugina akį, bet tikrai jais nesidžiaugia ūkininkai, kuomet pulkai apsilanko jų pasėliuose. Ypač prie vandens telkinių, pelkių, kur jie naktį ilsisi, o dieną maitinasi. Paukščiai ištrypia ir nulesa ištisus plotus. Pagal Medžioklės įstatymą šis klausimas yra priskirtas AM. Daug metų apie tai diskutuojama, bet iki šiol sprendimų nėra. Tiesiog reikalingi įstatymų pakeitimai. Reikia keisti Medžioklės įstatymą, kad būtų galima kompensuoti žąsų žalą. Taip pat reikalingos Laukinės gyvūnijos įstatymo pataisos dėl galimybės kompensuoti gulbių, gervių daromus nuostolius. Manau, kad kartu reikia atlikti ir Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo pakeitimus, kurie atvertų galimybę finansuoti šias žalas“, – sprendimą siūlė žemės ūkio viceministras.

Ignoravo pavedimą?

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Vaištaras tvirtino, kad, ŽŪM turimais duomenimis, pastaraisiais dešimtmečiais žąsų ir gervių populiacija labai didėja, taigi ir ūkininkams tenkantys žalos mastai ir dydžiai yra tikrai reikšmingi. Jis atskleidė įdomią informaciją: „Praeitais metais, kai Vyriausybei vadovavo premjeras Gintautas Paluckas, Vyriausybė pavedė AM iki kovo 30 d. parengti įstatymų projektus dėl paukščių daromos žalos ir pateikti ŽŪM vertinti. Iki šiol nesame gavę tokių projektų ir neturime jokios informacijos apie šio pavedimo vykdymą.“

A. Klimavičius ramiu veidu paaiškino, kad tokio lūkesčio iš Vyriausybės, jog privaloma parengti įstatymo pakeitimo projektą, jie nesulaukė. „Kaip ir anksčiau, taip ir dabar išlikęs esminis klausimas – jeigu Seimas priimtų tokį įstatymą, mes jį vykdytume ir skirtume kompensacijas ūkininkams. Problema – pinigų šaltinis. Kol jo nėra, nėra galimybės priimti tokį įstatymą – tokia yra bendra AM ir Finansų ministerijos pozicija“, – atsimušė AM Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas.

Ar jau yra neigiamas efektas?

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) direktorius Laimonas Daukša įsitikinęs, kad žemės ūkyje turi būti fiksuojamas minimalus ribinis žalos dydis. „Miškuose tokia riba buvo nuo pat metodikos ir įstatymo įsigaliojimo: jaunuolynuose – 20 proc., vyresniuose medynuose – 10 proc. Natūralu, kad ir žemės ūkyje atsirado minimalus ribinis dydis. Latvijoje tai yra minimali darbo užmokesčio suma. Kai žala neviršija šios sumos, komisijos nedirba. Pas juos dar nustatyta, kad žala neatlyginama, jeigu ji padaryta iki 0,05 ha, tai proporcingai yra tie 5 proc., nustatyti ir pas mus“, – teigė LMŽD direktorius.

Jis užsiminė, kad savivaldybių žalų nustatymo komisijų darbas ir visa administracinė našta per metus šalies biudžetui atsieina iki 0,5 mln. Eur. Tai yra apie trečdalis per visą Lietuvą išmokamų žalų kompensacijų.

„Iš tikrųjų dabar nėra tikslių duomenų: kiek teikiama žalų, kiek išmokama ir kokį mes reiškinį turime. Diskutuojame lyg aštriai ir jautriai, bet ar, įsigaliojus naujai tvarkai dėl 5 proc., turime praktiškai kažkokį reikšmingą neigiamą efektą?“ – klausė L. Daukša.

Jis įsitikinęs, kad visiems reikia rasti protingą kompromisą: „Matau dar vieną vardiklį, kuris šiandien verčia gilinti pačią problemą – tai medžioklės teisės užtikrinimas būtent ūkininkams arba miško savininkams. Čia, matyt, reikalingi gilesni sprendimai, kaip turėtume didinti medžioklės prieinamumą. Ir turėtume grįžti prie žalos metodikos, nes jeigu visos prievolės bus sukrautos medžiotojams, kurie jau ir draudimo imasi, tai vieną dieną žala jiems gali tapti nepakeliama“, – perspėjo LMŽD direktorius.

Anot L. Daukšos, daugiau dėmesio reikėtų skirti laukinių paukščių daromai žalai. Medžiotojai sutinka, kad jos mastai didėja ir tampa reikšmingesni, bet jie negali nieko padaryti. LMŽD direktoriaus manymu, galbūt reikėtų peržiūrėti medžiotojų mokamą išteklių mokestį ir kažkiek proporcingai skirti ūkininkams.

Visa našta medžiotojui?

Lietuvos medžiotojų sąjungos (LMS) „Gamta“ prezidentas Raimondas Ribačiauskas teigė, kad AAK svarstė Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 18 straipsnio pakeitimo projektą, kurio esmė, kad už kiekvieną laukinės gyvūnijos suvalgytą grūdą ar atkastą medelio pumpurą turi sumokėti medžiotojai. Tai, jo pastebėjimu, precedento neturintis noras, kurio nėra nė vienoje Europos Sąjungos (ES) valstybėje.

Šiam projektui jau pritarė KRK, bet medžiotojų organizacijų atstovai to nepalaiko. Jie pateikė ne vieną motyvą – pirmiausia, kad laukinis gyvūnas yra valstybės nuosavybė. Medžiotojai neturi nuosavybės teisių į juos, negali savarankiškai spręsti dėl populiacijų reguliavimo mechanizmų, terminų ir net vietų (saugomos teritorijos, šėrimo ir viliojimo vietų ribojimai). „Todėl teisiškai įdomiai atrodo, kai visa atsakomybė už žvėrių padarytą žalą perkeliama subjektui, kuris savarankiškai nekontroliuoja populiacijų dydžio“, – sakė R. Ribačiauskas.

Kitas argumentas, kad žala ūkininkaujant gamtinėje aplinkoje yra neišvengiama ir negali būti sumažinta iki nulio. Ūkininkai ir miškininkai turi įvertinti galimas rizikas ir nuostolius. Medžiotojų atstovai akcentuoja, kad atsakomybė turi būti proporcinga žalos atsiradimo įtakai. O žalos atsiradimą lemia valstybės vykdoma medžioklės reguliavimo politika (medžioklės būdai, terminai, limitai), ūkininkavimo intensyvumas ir kultūrų pasirinkimas, apsaugos priemonių taikymas. Jie pastebi, kad
nėra nė vienos ES valstybės, kur žala būtų 100 proc. permetama medžiotojų bendruomenei.

„Nustatytos 5 proc. žalos ribos panaikinimas iš esmės netiesiogiai įpareigotų medžiotojus išnaikinti kanopinių žvėrių populiacijas dėl paprastos žmogiškos priežasties – žalų kompensavimas bus nepakeliama našta paprastam medžiotojui, o tai prieštarautų pačios valstybės vykdomai politikai – išsaugoti laisvėje gyvenančias kokybiškas laukinių gyvūnų populiacijas ateities kartoms. Šiuo metu yra nusistovėję stabilūs ir geranoriški santykiai tarp medžiotojų ir žemės bei miškų savininkų. Panaikinus 5 proc. žalos ribą, kuri, mano nuomone, yra per maža, gali atsirasti naujos įtampos, o tai nenaudinga pačiai valstybei“, – konstatavo LMS „Gamta“ prezidentas.

Už buvusią tvarką

Kauno r. ūkininkų sąjungos (KRŪS) pirmininkas Mindaugas Maciulevičius AKK įvardijo dar vieną problemą – Lietuvoje yra gana nemaži profesionalios medžioklės plotai, kur elninių gyvūnų populiacija gerokai viršija rekomenduojamas normas. „Pavyzdžiui, jeigu 5 tūkst. ha rekomenduojama iki 100 elnių, tai vien aplinkiniai medžiotojų būreliai tame plote kasmet sumedžioja iki 200 vienetų. Mes ne kartą esame fiksavę, kad vienu metu laukuose ganosi ir apie 200 ar net daugiau gyvūnų banda. Žalos yra realios ir didelės, ūkininkai nepiktnaudžiauja“, – tvirtino KRŪS vadovas.

Jis tikino, kad LŪS visada ieško dialogo su medžiotojais, ir iki šiol galiojusi tvarka nesudarydavo sąlygų dėl kiekvieno nuskabyto kuokšto kelti pretenzijas. „Nustačius 5 proc. ribą, atsirado dirbtinis kiršinimas. Iki tol galiojusi sistema sugriuvo ir kyla daug konfliktų. Reikia grąžinti buvusią tvarką ir panaikinti 5 proc. reikalavimą“, – ūkininkų poziciją išsakė M. Maciulevičius.

Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris

Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO