Pastaraisiais metais Europoje vykstantys pokyčiai dėl vilkų apsaugos statuso atvėrė kelią naujai diskusijų bangai. Europos Sąjungoje vilkų populiacijos atsigavimas yra akivaizdus. 2023 m. vertinimu užregistruota apie 20 300 vilkų visoje ES teritorijoje.
Tuo pačiu jų paplitimas išsiplėtė iki maždaug 2,2 mln. km², padidindamas sąlyčio taškus su žmogaus veikla.
Dėl didėjančio skaičiaus ir artėjančio artumo naminiams gyvūnams bei ūkininkų bandoms vilkai vis dažniau tampa ne tik gamtos apsaugos sėkmės pavyzdžiu, bet ir realia socialine bei ūkine problema. Tyrimai rodo, kad 2022 m. visoje Europoje gali būti daugiau kaip 21 500 vilkų. Tai sudaro apie 58 % augimą per pastarąjį dešimtmetį.
Sukeltos rizikos, tokios kaip žala naminiams gyvuliams ir didėjančios išlaidos apsaugos priemonėms, vis dažniau skatina valstybes nares svarstyti naujas reguliavimo priemones.
Sužeistas šernas įsiveržia į kiemą, vilkas be šansų, o lūšis klaidžioja mieste. Miško naujienos #10
Tokiame kontekste Vokietijoje žengtas reikšmingas žingsnis. Deutscher Jagdverband (DJV) lapkričio 21 d. 2025 m. pranešime vertina referentenentwurf – projektą, kuriuo siūloma įtraukti vilką į federalinį medžioklės įstatymą (Bundesjagdgesetz) – kaip pozityvų, tačiau reikalaujantį pataisymų. DJV atkreipia dėmesį į keletą esminių aspektų. Šaltinis čia
Pirmiausia, DJV pabrėžia, kad medžioklės laikas turi būti suderintas su vilkų biologija ir socialine struktūra. Projektinis variantas numato medžioklę nuo rugsėjo iki vasario, tačiau DJV teigia, kad toks laikotarpis gali suardyti vilkų šeimų struktūras. Alternatyviai siūloma jaunų vilkų medžioklės trukmė nuo birželio iki spalio, kai galima patikimiau atskirti jauniklius nuo suaugusių individų. Toks požiūris, pasak organizacijos, būtinas tvariam populiacijos reguliavimui ir palankiai apsaugos būklei.
Antra, organizacija akcentuoja, kad nepaisant apsaugos būklės, reikalinga antra reguliavimo kryptis. Tai nuolatinė ir nebiurokratinė galimybė šalinti tuos vilkus ar vilkų grupes, kurios sukelia tiesioginę žalą naminiams gyvūnams. DJV mano, kad valstybės turi turėti teisę visus metus reaguoti į žalos padarymą be sudėtingų administracinių barjerų.
Trečia, kalbama apie tai, kad būsimos taisyklės turi būti integruotos į esamą medžioklės teisę ir atitikti Europos Sąjungos teisės aktus, ypač tais atvejais, kai keičiasi apsaugos statusas ir kontrolės mechanizmai.
DJV siūloma koncepcija skatina gamtos biologinį pagrįstumą, rūšių apsaugą ir naminių gyvūnų bei ūkininkų interesų balansą. Tai tarsi trijų tikslų sistema: vilkų populiacijos valdymas, ūkinės veiklos apsauga ir visuomenės pasitikėjimo stiprinimas.
Šis sujungtas tekstas suteikia tiek Europos masto realybę apie vilkų populiacijų augimą, paplitimą ir rizikas, tiek konkrečią Vokietijos reakciją ir iniciatyvas. Jei norisi, galiu paruošti papildomą bloką apie tai, kaip šios tendencijos gali būti svarbios Lietuvai ir kokių sprendimų jau yra priimama mūsų šalyje.
Prenumeruokite čia!
