Pamaražių kaimo gyventojas Valdas Misiukevičius atsiuntė vaizdo įrašą, kuriame matyti vilkų gauja. Vidurnaktį keturi ar daugiau plėšrūnų vaikščiojo palei namus ir tikrino kiemą, ar nėra ko valgyti. Vaizdo įrašą nufilmavo namų stebėjimo kamera.
Tęsiant vilkų apsaugos programą Lietuvoje toliau atliekami moksliniai tyrimai, kurie padeda tiksliai nustatyti, kiek šalyje gyvena šių plėšrūnų. Naujausiais duomenimis, jų skaičius šiemet paaugo apie 40 proc., suskaičiuotos 87 šeimos, tad ir sumedžioti jų šį sezoną leista daugiau.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) atstovas sako, jog vilkų populiacija turi būti tinkamai įvertinta ir tik po to reguliuojama, nustatomas leidžiamų sumedžioti žvėrių skaičius.
„Prieš keletą metų dėl vilkų užvirė didžiulė diskusija – yra ar nėra jų, medžioti juos ar ne, daug klausimų buvo. Rengiant apsaugos planą dalyvavo aplinkosaugininkai, visuomenė, medžiotojai, ūkininkai, o patvirtintame plane buvo nurodyta, kad vilkų populiacija turi būti tinkamai įvertinta prieš imantis ją reguliuoti, medžioti, kad ji būtų stabili“, – BNS sakė tarnybos biologinės įvairovės specialistas Remigijus Uzdras.
Pasak jo, vilkų apsaugos planas įpareigoja medžiotojus pranešti tikslią vietą, kurioje sumedžiotas vilkas, paimti ir saugoti gyvūno mėginius, reikalingus tyrimams.
„Reikia imti raumens mėginį genetiniams tyrimams, jeigu patelė – gimdą, iš to matyti, ar ji turėjo jauniklių, ar ne, jeigu taip – kokia vada. Dantį reikia imti, iš jo galima pasakyti tikslų vilko amžių (…) Mėginius medžiotojai surenka ir laiko šaldiklyje, o vėliau tyrėjai juos surenka ir daro išvadas – nustato vilkų šeimų skaičių“, – pasakojo R. Uzdras.
40 proc. išaugusi vilkų populiacija ūkininkams pridarė žalos už 127 000 eurų.
PRENUMERUOKITE Žurnalą kovo 1 d. iki 2023 metų pabaigos!
