Šaltinis: Neotropical Biology and Conservation / Pensoft Publishers
Meksikoje, Kozumelio saloje prie Jukatano pusiasalio krantų mokslininkams pavyko užfiksuoti gyvūną, kurį daugelis jau laikė galimai išnykusiu. Pirmą kartą laukinėje gamtoje nufotografuota vadinamoji Kozumelio nykštukinė lapė – itin reta ir menkai ištirta lapė, gyvenanti tik šioje Karibų jūros saloje.
Svarbu pabrėžti, kad tai nėra Lietuvoje gerai žinoma paprastoji lapė (Vulpes vulpes). Tai taip pat nėra paprastoji pilkoji lapė, nors su ja ji glaudžiai susijusi. Mokslinėje publikacijoje gyvūnas nurodomas kaip Urocyon sp., tai yra pilkųjų lapių genties atstovas, kurio tikslus taksonominis statusas iki šiol nėra galutinai nustatytas. Paprasčiau tariant, tai Kozumelio salai būdinga izoliuota nykštukinė forma, greičiausiai kilusi iš žemyninių pilkųjų lapių giminaičių.
Kozumelio nykštukinė lapė išsiskiria tuo, kad yra gerokai mažesnė už žemynines pilkąsias lapes. Mokslininkų vertinimu, jos dydis siekia tik apie 60–80 procentų žemyninės pilkosios lapės dydžio. Toks reiškinys gamtoje vadinamas salų nykštukėjimu. Tai evoliucinis procesas, kai izoliuotose salose gyvenantys gyvūnai ilgainiui tampa mažesni, prisitaikydami prie ribotų išteklių, mažesnės teritorijos ir kitokių aplinkos sąlygų.
Iki šiol apie Kozumelio lapę buvo žinoma labai mažai. Fiziniai jos egzistavimo įrodymai daugiausia rėmėsi senomis liekanomis, rastomis majų archeologinėse vietovėse. Paskutinis patikimas šio gyvūno stebėjimas buvo užfiksuotas 2001 metais. Vėliau daugiau kaip du dešimtmečius nebuvo nei nuotraukų, nei vaizdo įrašų, nei kitų patikimų įrodymų, kad ši lapė vis dar gyvena laukinėje gamtoje.
Situacija pasikeitė 2023 metų rugsėjį. Vietos gyventojai pranešė apie nedidelį, sutrikusį į lapę panašų gyvūną prie pakrantės kelio Kozumelio saloje. Gyvūną surado ir saugiai sugavo Kozumelio parkų ir muziejų fondo specialistai. Paaiškėjo, kad tai buvo suaugęs patinas. Po sveikatos būklės įvertinimo ir stebėsenos gyvūnas buvo paleistas atgal į gamtą, į Laguna Colombia gamtos rezervatą, kuris pasirinktas kaip saugesnė ir tinkamesnė teritorija, nutolusi nuo eismo keliamų pavojų.
Būtent šio įvykio metu padarytos nuotraukos dabar paskelbtos moksliniame žurnale Neotropical Biology and Conservation. Tai pirmosios moksliškai patvirtintos Kozumelio nykštukinės lapės nuotraukos ir kartu pirmasis patikimas įrodymas per daugiau kaip dvidešimt metų, kad šis gyvūnas nėra išnykęs.
Vis dėlto tai nėra vien gera žinia apie netikėtą sugrįžimą. Mokslininkai pabrėžia, kad Kozumelio nykštukinė lapė tebėra kritiškai pažeidžiama ir galimai balansuoja ant išnykimo ribos. Apie jos populiacijos dydį, paplitimą, ekologiją ir genetinius skirtumus nuo žemyninių pilkųjų lapių vis dar žinoma labai mažai. Būtent šis žinių trūkumas yra vienas didžiausių pavojų. Nežinant, kiek gyvūnų liko ir kur jie gyvena, labai sunku planuoti veiksmingas apsaugos priemones.
Pagrindinės grėsmės yra kelių eismas, buveinių nykimas, turizmo ir statybų plėtra, invaziniai plėšrūnai, įskaitant valkataujančius šunis ir kates, taip pat stichinės nelaimės. Kadangi ši lapė greičiausiai aptinkama tik labai ribotoje salos teritorijoje, net ir nedideli jos gyvenamosios aplinkos pokyčiai gali turėti didelę reikšmę.
Mokslininkai dabar ragina vykdyti kryptingus tyrimus. Siūloma įrengti daugiau miško kamerų, nustatyti populiacijos dydį ir paplitimą, rinkti genetinius mėginius bei galutinai išsiaiškinti, ar Kozumelio nykštukinė lapė yra atskira rūšis, porūšis, ar unikali salinė pilkosios lapės populiacija.
Šis atvejis primena, kad rūšių ar porūšių išnykimas gamtoje ne visada vyksta garsiai ir akivaizdžiai. Kartais gyvūnas tiesiog dingsta iš žmonių akiračio. Be paskutinės nuotraukos, be aiškios ribos, be momento, kai kas nors gali užtikrintai pasakyti, kad jo nebėra. Kozumelio nykštukinės lapės istorijoje mokslininkai gavo antrą galimybę. Klausimas tik vienas – ar pavyks ja pasinaudoti laiku.
Trofėjų ekspertų mokykla, nykstantys stirninai ir medžiotojų pinigai. Pokalbiai apie medžioklę #87
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
