Slanka (Scolopax rusticola) – tilvikinių (Scolopacidae) šeimos medžiojamas paukštis. Kūno viršutinė pusė išmarginta juodai rudomis, ryškiai rudomis ir pilkomis dėmėmis. Kakta pilka, pakaušis skersai dėmėtas. Apatinė kūno pusė pilka su siauromis skersinėmis tamsiai rudomis juostelėmis. Snapas labai ilgas, šviesiai rudas, tik galas tamsesnis. Kojos pilkai rausvos ar rudos. Kūnas 33–38 cm ilgio, svoris 210–460 g.
Lietuvoje dažna. Aptinkama kovo – spalio mėn. Gyvena drėgnuose miškuose. Lizdą įsiruošia ant žemės, dažnai po nulaužtomis šakomis. Deda 4 kiaušinius, kurie šviesiai rusvi ir išmarginti tamsiomis dėmėmis. Peri 20-21 d. Po dešimties dienų jaunikliai pradeda skraidyti, o po 5-6 savaičių jau gyvena savarankiškai.
Rudenį slankų medžioklė yra daug įdomesnė ir paukščių daug daugiau, nes prasideda migracija.
Slanka yra vienintelis paukštis, migruojantis naktį. Skrenda 15-20 m aukštyje virš žemės, virš pačių medžių viršūnių. Šis elgesys yra išsivystęs ir apsaugo paukščius nuo skraidančių plėšrūnų.
Taip pat naktį jie aktyviai maitinasi pievose ir ganyklose. Rytui išaušus, paukščiai grįžta į miško priedangą ir jų galima ieškoti palei miško pakraštį, apie 200 m pločio juostoje.
Esant blogam orui – vėjuotą ir lietingą dieną slokų galima rasti senuose eglynuose. Esant geram orui, mėgsta giraites, skaidrius lapuočių miškus su pievomis.
Tiesa, slankų medžioklei rudenį reikia paukštinio šuns, kuris yra išmokytas ieškoti paukščio pagal kvapą ir moka jį parodyti savo laikysena – tilktys. Skaitykite daugiau
Naująjį žurnalo numerį jau galima įsigyti spaudos vietose ir internete!
Prenumeruokite žurnalą tiesiogiai internetu!
