Vienas medžiotojas iš Latvijos žurnalui Medžioklė atsiuntė nuotraukų. Kaimyninėje valstybėje stirnų ir elnių patelės su vyriškosios giminės požymiais sumedžiojamos ne taip ir retai, o informacija apie tai siunčiama ne tik žiniasklaidai, bet ir atsakingoms tarnyboms. Kaip tokie gyvūnai registruojami Latvijoje, skaitykite toliau.
Apie tokius atvejus Lietuvos medžiotojų bendruomenė nėra girdėjusi, o informacijos apie raguotų stirnų ar elnių patelių sumedžiojimą iš medžiotojų taip pat negauta. Kodėl tokia tyla?
Gal todiel, kad nėra aišku, kaip įrašyti tokį egzempliorių į medžioklės lapą, ir visi baiminasi galimų pasekmių.
Pirminiai lyties požymiai
Ragai ir išoriniai lyties organai – pirminiai požymiai, skiriantys stirniną nuo stirnos. Kone visų elninių rūšys pasižymi tuo, kad ragus nešioja tik patinai. Vienintelė šiuo atžvilgiu besiskirianti rūšis yra šiauriniai elniai, kurių patelės taip pat turi ragus – mažesnius, plonesnius, bet turi.
Kitų elninių rūšių patelėms ragai užauga dėl įgimtų ar įgytų genetinių ar hormoninių sutrikimų. Stirnų ir elnių patelės gali turėti nuvalytus ragus, nenuvalytus nedidelius ragelius ar perukinio pavidalo ragus, paprastai netaisyklingos formos.
Turint omenyje, kad tokie atvejai labai reti, vargu, ar medžiotojas, stebintis žolėje stovinčią stirną su ragais, pagalvos, kad tai patelė, ir susilaikys nuo šūvio. Ypač kalbant apie peruką. Latvijos miškų tarnybos Medžioklės skyriaus vadovas Valteris Lūsis pripažįsta: „Taip, tokie atvejai yra labai reti ir medžiotojai gali būti visiškai suklaidinti, tačiau viskas visiškai paprasta. Ką mes medžiojame? Mes atrenkame ir įvertiname laimikį pagal išorinius požymius. Svarbiausias išorinis požymis, skiriantis stirninus, yra ragai. Tad tokį gyvūną taip ir reikia užregistruoti.“
Turint omenyje, kad tokie atvejai labai reti, vargu, ar medžiotojas, stebintis žolėje stovinčią stirną su ragais, pagalvos, kad tai patelė, ir susilaikys nuo šūvio. Ypač kalbant apie peruką.
Kaip tokį laimikį reikia užregistruoti Lietuvoje?
Vadovaujantis Medžioklės taisyklėmis, stirnas galima medžioti tik nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. Tai reiškia, kad tokio egzemplioriaus sumedžiojimas, priklausomai nuo gamtos apsaugos inspektoriaus išmanymo ir gebėjimų interpretuoti teisės aktus, medžiotojams gali užtraukti baudą už brakonieriavimą ir žalą gamtai.
Aplinkos apsaugos departamentui (AAD) nusiuntėme oficialų laišką, kad paaiškintų savo poziciją šiuo klausimu. Štai AAD atsakymas:
„Departamentas 2022 m. liepos 4 d. gavo Jūsų paklausimą dėl stirnos sumedžiojimo. Atsakydami į paklausimą informuojame, kad Departamentas neįgaliotas oficialiai aiškinti įstatymų ar kitų teisės aktų ir jų taikymo, todėl teikiame Departamento specialistų nuomonę paklausime keliamu klausimu.
Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Departamento konsultacijos turinys. Informuojame, kad medžioklę Lietuvos Respublikos teritorijoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) ir kiti teisės aktai. Medžiojamųjų gyvūnų medžiojimo terminai yra patvirtinti Taisyklių 15 p. Pagal Taisyklių 15.2.4. p. stirnos patinus leidžiama medžioti nuo gegužės 1 d. iki spalio 31 d., o pateles ir jauniklius nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.
Pažymime, kad administracinė atsakomybė už medžiojamųjų gyvūnų, kuriems nustatytas medžiojimo terminas, sumedžiojimą ne leistinu juos medžioti laikotarpiu numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnyje.
Išnagrinėjus kartu su Jūsų paklausimu pateiktas fotonuotraukas darytina išvada, kad jose užfiksuota sumedžiota stirnos patelė ir, kaip minėjome aukščiau, jų leistinas medžiojimo terminas Lietuvos Respublikos teritorijoje yra nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.
Atkreipiame dėmesį, kad medžiojant stirnos patinus ir per klaidą sumedžiojus stirnos patelę būtų padarytas Taisyklių pažeidimas ir vadovaujantis Taisyklių 24.10 p. apie įvykį būtina nedelsiant informuoti Departamentą.“
Vadinasi, medžiotojams reikia turėti galvoje, kad AAD tokius gyvūnus su hermafroditizmu ar hormoniniais sutrikimais, sukeliančiais klaidinančių lyties požymių, laikys patelėmis ir tokią sumedžiojusiam medžiotojui paskirs baudą!
Hermafroditas (graik. Hermafroditos) – organizmas su abiem lytims būdingais požymiais.
Galbūt tai logiškai ir moksliškai pagrįsta, tačiau kalbant apie interpretaciją ir planus kolegų iš Latvijos pozicija demokratiškesnė ir tokios situacijos interpretuojamos medžiotojų naudai. Jei tik neįrodyti piktavališki ketinimai…
Kaip nurodė Latvijos žemės ūkio ministerijos atstovai, atsakingi už medžioklininkystės strategiją, tik skatinant tarpusavio pasitikėjimą ir gerinant informacijos sklaidą galima tikėtis gauti daugiau mažiau išsamios informacijos apie populiacijos būklę. Tai svarbu, nes tik remiantis patikimais duomenimis bus galima užtikrinti rūšių ir aplinkos apsaugą pagal dabartinių Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus.
Kaip atskirti stirną nuo stirnino?
Be ragų ir išorinių lytinių organų stirnos patelę nuo patinėlio atskirti galima pagal snukį. Priklausomai nuo lyties skiriasi spalvų pasiskirstymas, akių ir ausų vietos bei išraiška. Stirnos patelės snukis žyla lėčiau, išsilaiko kaukė: balta nosis, tamsi kakta, tarp akių – tamsi juosta. Labai senų patelių snukis būna žilesnis, bet šiaip ar taip raštas išlieka matomas.
Orientuotis galima ir pagal gyvūno kūno formą. Stirnų kaklas, nepriklausomai nuo amžiaus, būna palyginti laibesnis ir aiškiau išsiskiria iš pečių. O stirninų kaklai su amžiumi tampa storesni, masyvesni. Praėjus brandos kulminacijai ir stirninui pradėjus senti, kaklas vėl ima plonėti, bet vis tiek išlieka stambesnis negu stirnos.
Tai nebuvo konkrečiai ištirta, bet vargu, ar stirnos su perukiniais ragais galėtų išgyventi labai ilgai, nes bet kurio gyvūno perukiniai ragai – infekcijų ir kitų problemų padarinys. Apie tai, kaip išsivysto perukas ir su kokiomis rizikomis jis susijęs, skaitykite mūsų portale Medzioklezurnalas.lt, straipsnyje Stirninų trofėjai. Normalus vystymasis ir perukai.
Be abejo, svarbiausias orientyras – išoriniai lytiniai organai. Stirna turi šepetėlį gale, o stirninas – apačioje, be to, jam iš nugaros matosi sėklidės.
Vasarą galima įžiūrėti ir patelių tešmenis. Vis dėlto patelės, kurioms dėl hormoninių sutrikimų susiformuoja ragai, palikuonių susilaukti negali. Taigi jų tešmenys nebus pritvinkę ir iš užnugario nesimatys.
Ne visada aplinkos fonas – augalai ir reljefas – suteikia galimybę gyvūną apžiūrėti nuodugniai. Kai kuriais atvejais verta dar šiek tiek palaukti, kol gyvūnas išeis į atviresnę vietą. Reikia atsiminti, kad viena iš pačių svarbiausių taisyklių numato, jog šauti galima tik į aiškiai matomą taikinį.
Jei matote stirnų rūšies atstovą su neaiškiu – gumbuotu, netaisyklingos formos – dariniu ant galvos, galbūt nedideliais perukiniais ragais, išlieka galimybė, kad matote patelę. Stirninų perukiniai ragai dažniausiai būna gana dideli, neretai po kailiniu dariniu įžiūrimas taisyklingos formos šešetukas.
Truputis mokslinių duomenų
Latvijos valstybinio miškininkystės instituto Silava vyr. mokslininkas biologas dr. Janis Uozuolinis sakė, kad tokias anomalijas sukelti gali tiek hormoniniai sutrikimai, tiek genetiniai pakitimai, be to, abi šios priežastys susijusios, nes hormonų formavimasis eina koja kojon su paveldimumu. „Vargu, ar gali taip nutikti, kad kokiai nors stirnai ragai išdygtų penktais ar šeštais gyvenimo metais.
Kad jie susiformuotų, reikalingos išankstinės sąlygos. Stirna priklauso kanopinių rūšims, kurių tik patinai turi ragus. Ir aš laikausi nuomonės, kad ragų karūna priklauso pirminių lyties požymių komplektui. Stirnoms ragai ima formuotis jau pirmą gyvenimo pusmetį. Iki to stirna turi gimti su atitinkamais kaukolės kaulo pakitimais, sudarančiais sąlygas augti didesniems ar mažesniems rageliams“, – aiškino mokslininkas ir pridūrė, kad ragai nelaikomi hermafroditizmo požymiu.
Stirnų patelės su ragais bei stirninai be ragų jau anksčiau aptarti literatūroje, tačiau apie tokio reiškinio dažnumą moksliškai pagrįstų duomenų nėra. Latvijoje pranešama vidutiniškai nuo dviejų iki penkių tokių atvejų per metus.
Norvegijoje atliktas tyrimas apie stirnų patelių su ragais dažnumą atskleidžia, kad ragų užuomazgų turėjo 6 proc. (trys individai) iš 50 moteriškos lyties stirnų, daugiau ar mažiau išsivystę ragai užfiksuoti 6,9 proc. (dviem individams) iš 29 pusantrų metų amžiaus patelių, 0 proc. iš 20 pustrečių metų amžiaus stirnų ir 14,8 proc. (keturiems individams) – iš 27 stirnų, vyresnių nei treji su puse metų. Tyrimo metu buvo nustatyta tik viena stirna, turėjusi tikrus ragus. Iš tuo pačiu laikotarpiu sumedžiotų 85 patinų ragų neturėjo tik vienas dvejų su puse metų amžiaus stirninas.
Žurnalo priedas Medžiojamieji gyvūnai – kanopiniai prekyboje!
