Tekstas: Kataryna Šterna ir Tomas Macijauskas
Jei esate stebėję ar sumedžioję albinosą, albinoidą ar melanistą (stirną, taurųjį elnią ar briedį), siųskite informaciją el. paštu tomasm780528@gmail.com
Albinizmas yra gana retas reiškinys. Kiekvienas gamtoje pastebėtas egzempliorius sukelia nuostabą ir ilgai išlieka atmintyje. Kyla klausimas: kaip dažnai tokie egzemplioriai gimsta, ar tai priklauso nuo maisto bazės, vietos populiacijos genetikos, o gal nuo civilizacijos įtakos – į gamtą patekusių cheminių medžiagų?
Fotografas Darius Babelis nufotografavo kelias albinoses ir dėmėtas stirnas. Medžiotojų miško kamerų nuotraukose matyti tokių gyvūnų. Kartais per medžioklę kam nors pavyksta pastebėti, nufotografuoti ar nufilmuoti tokį egzempliorių. Yra pranešimų apie Lietuvoje pastebėtus baltus dėmėtus briedžius. O internete galima rasti dar daugiau Kanadoje ir visame pasaulyje darytų briedžių nuotraukų, kuriose – iš dalies ar visiškai spalvos neturintys gyvūnai.
Albinizmas (lot. albus – „baltas“) yra genetinis defektas, įgimta žmonių ar gyvūnų liga. Šiam defektui būdingas pigmento melanino trūkumas plaukuose, akyse ar odoje. Defektą sukelia genų, atsakingų už fermento tirozinazės sintezę, mutacijos – šio fermento reikia melanino gamybai. Visiškai albinosų gyvūnų ir žmonių akys ir gleivinė taip pat būna ryškiai rožinės, nes atspalvį suteikia kraujagyslės, o ne pigmentai. Iš dalies albinosų (albinoidų) akys, nosis ir gleivinė gali būti tamsios ar dėmėtos.
Albinizmas yra gana retas ir labai įdomus reiškinys, vertas tyrimų, ir tokį pradėjo Lietuvos medžiotojas, Vytauto Didžiojo universiteto studentas Tomas Macijauskas, gyvenantis Prienų rajone, miškų apsuptyje.
Tomo vaikystė prabėgo Kazlų Rūdoje. „Ten pirmą kartą susipažinau su medžiokle iš arčiau – dalyvaudavau medžioklėse varant. Gamta patiko nuo mažumės, viliojo iš arčiau pažinti joje gyvenančius gyvūnus. Medžiotoju tapau tik 2009 m. Susirasti medžiotojų būrelį buvo nelengva užduotis. Išlaužo medžiotojų būrelio medžioklėse ilgai dalyvavau kaip svečias, ir tik po penkerių metų tapau visateisiu šio būrelio medžiotoju“, – pasakoja Tomas.
Šiuo metu Tomas gyvena ir dirba Vokietijoje, bet tai netrukdo jam toliau medžioti ir studijuoti: „Džiugu, kad atsiradus progai galiu dalyvauti medžioklėse ir Vokietijoje. Su žmona diskutuojame, kaip būtų smagu, kad dirbčiau Lietuvoje ir kas vakarą būčiau namuose. Būdamas Lietuvoje daug laiko praleidžiu medžioklėje, todėl nusprendžiau praplėsti savo gamtines žinias ir įstojau į Vytauto Didžiojo universiteto Miškų ir ekologijos fakultete dėstomos Miškininkystės programos studijas.“
Jau pradėjęs mokslus Tomas dažnai galvojo, kokią temą reikės pasirinkti baigiamajam bakalauriniam darbui. Sprendimą priėmė 2020 metų vasarą.
„Sėdėdamas bokštelyje pamačiau stirną su dviem jaunikliais, iš kurių vienas buvo albinosas. Užsidegiau smalsumu – o kiek tokių atvejų yra Lietuvoje, koks tokių individų išgyvenamumas, kaip į juos reaguoja gentainiai? Pasitaręs su Medžioklėtyros laboratorijos dėstytoja dr. Renata Špinkyte-Bačkaitiene, užregistravau baigiamojo darbo temą Elninių šeimos albinosų ir albinoidų paplitimo ypatumai Lietuvos teritorijoje. Taip gimė įdomi ir sudėtinga bakalaurinio darbo tema, o jo pagrindinis tikslas – ištirti elninių šeimos albinosų ir albinoidų paplitimo ypatumus Lietuvos teritorijoje“, – atskleidžia medžiotojas.
Pranešimą apie albinosų gyvūnų tyrimą ir kvietimą į jį įsitraukti Lietuvos medžiotojus šio straipsnio autorė pamatė feisbuke. Tomas prašo pasidalyti pastebėjimais, siųsti nuotraukas.
T. Macijauskas pasakoja, kad siekdamas surinkti duomenis apie stirnų, tauriųjų elnių bei briedžių albinosų ir albinoidų paplitimą Lietuvoje, nuo pat darbo pradžios vykdė medžiotojų, fotografų ir gamtos mylėtojų apklausas. „Džiaugiuosi, kad šios apklausos sukėlė didelį gamtos stebėtojų susidomėjimą. Vykdydamas apklausą siekiu surinkti informaciją apie kuo daugiau Lietuvos teritorijoje registruotų stirnų, elnių ir briedžių albinosų ir albinoidų. Svarbi gyvūno stebėjimo vieta, laikotarpis, lytis, ar buvo pastebėtas pavienis, ar grupėje, svarbios atvejį įrodančios nuotraukos. Surinkus pakankamai duomenų, bus sudarytas albinosų ir albinoidų paplitimo žemėlapis. Šiuo metu jau turiu duomenis apie penkiolika albinosų ir albinoidų registracijos atvejų, bet tai tik tyrimo pradžia“, – sako Tomas.
Į klausimą, ar Lietuvoje pastebėta priešingų albinizmui – melanizmo – atvejų, Tomas atsakė neigiamai. „Dar neturiu užregistravęs melanistinių stirnų Lietuvos teritorijoje. Numanau, kad Lietuvoje albinosų, albinoidų, o gal ir melanistų yra daugiau, todėl medžiotojų pagalba būtų labai vertinga – kviečiu pasidalyti turima informacija“, – ragina medžiotojas.
Melanizmas yra padidėjęs juodojo ir rudojo pigmento kiekis organizmo dengiamuosiuose audiniuose: odoje, akyse ir plaukuose. Pseudomelanizmas – abundizmas – pasireiškia kaip tamsios dėmės ir dryžiai ant odos ar plaukų.
Tam tikruose Vokietijos regionuose labai paplitusios melanistinės stirnos. Manoma, kad tai atskira rūšis.
„Renkant duomenis, pasitaiko atvejų, kai žinoma ne visa reikalinga informacija – trūksta kai kurių svarbių įrodymų apie gyvūno išvaizdą ar buvimo vietą, todėl ne visus pranešimus apie albinosus ir albinoidus galiu visiškai įtraukti į tyrimą. Tokius atvejus registruoju, bet tyrime negalėsiu jų visavertiškai nagrinėti dėl duomenų trūkumo.
Pirmas šio darbo pristatymas vyks Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje per bakalaurinio darbo gynimą 2022 m. gegužę. Apgynęs darbą, turiu tikslą toliau studijuoti ir rinkti duomenis bei stebėti šiuos žvėris. Apie tyrimo metu surinktą medžiagą ir darbo rezultatus pasidalysiu su medžiotojais – parašysiu straipsnį“, – sako T. Macijauskas.
Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba spaudos prekybos vietose!
