Autorius: Juozas SKRIPKAUSKAS,
Ūkininko patarėjas
Šernai nuolat išknisa ūkininkų laukus. Kas ir kokią patirtą žalą ūkininkams turi atlyginti ir ar apskritai turi atlyginti? Vieno Telšių r. ūkininko laiškas redakcijai paskatino panagrinėti šią problemą ne vien atkartojant kiekvienam gerai žinomą, kartais ir nepagrįstą ūkininkų nusiskundimų ir kaltinimų valdžiai poziciją, bet ir atsižvelgiant į su tuo susijusių institucijų bei tarnybų interesą.
Priekaištai medžiotojams ir valdžiai
Varnių seniūnijoje ūkininkaujantis J. S. (pavardė redakcijai žinoma) „Ūkininko patarėjui“ atsiuntė laišką, kuriame išdėstyta daug kartų girdėta situacija apie laukinių gyvūnų daromą žalą pasėliams, pievoms ir ganykloms.
„Gal bus įdomi tema apie šernų daromą žalą pievoms ir ganykloms ir numatytą kompensaciją už tai. Kovoju su medžiotojais jau geras mėnuo. Šernų išknistas plotas per 7 vietas sudaro 1,35 ha. Atvykusi komisija įvertino ir apskaičiavo 202,5 Eur žalą (150 Eur/ha). Atlikęs apklausą, kiek kainuoja vieno hektaro šernų sunaikintos pievos sutvarkymas ir atsėjimas, sužinojau mažiausią pasiūlytą kainą – 350 Eur be žolių sėklos kainos.
Medžiotojai su tuo nesutinka. Po komisijos atlikto vertinimo šernai toliau verčia naujus plotus. Rugsėjo 10 d. komisijai įteiktas naujas prašymas dėl naujų pažeistų plotų įvertinimo. Žalą vertino Telšių rajono savivaldybės komisija, šioje teritorijoje medžioja medžiotojų klubas „Medeina“, vadovaujamas Andriaus Sempuko. Ūkininkauju nuo 1995 metų, bet tokios šernų gausybės dar nebuvo. Daugumos ūkininkų manymu, geriausia apsauga nuo šernų – medžiotojas, visos kitos atbaidymo priemonės, visus metus saugant pievas ir ganyklas, tik simbolinės. Galbūt kažko nežinau, gal yra teisinės praktikos. Ir kaip priversti medžiotojus atlikti savo darbą, kur kreiptis, norint toliau ramiai ūkininkauti“, – savo laiške „Ūkininko patarėjui“ dėstė ūkininkas.
Štai glausta problemos schema: šernų populiacija nematytai pagausėjusi, žalos įvertinimas neatitinka realybės, medžiotojai neatlygina prašomos sumos, be to, jie dar ir nedirba savo darbo, o kitos atbaidymo priemonės neveikia.
Metodika – ne be trūkumų
Telšių r. savivaldybės administracijos Kaimo plėtros skyriaus vedėja Vilma Lukoševičienė, aktyviai dalyvaujanti minėtos komisijos darbe, sutiko su ŪP skaitytojais pasidalyti per daugelį metų sukaupta patirtimi apie žalą patyrusių ūkininkų reikalus.
„Ūkininkų patiriama žala apskaičiuojama vadovaujantis Medžioklės įstatymu ir nustatyta metodika. Jie yra keistini ir netobuli, tačiau kokie yra, su tokiais ir dirbame. Jei derlius nuimtas, vertinamos tik normatyvinės kainos, jei derlius nenuimtas, įskaičiuojamas ir atsėjimas, ir negauta produkcija. Norėtųsi, kad būtų kitaip, kad žmogui būtų atlyginama daugiau.
Pastaruoju metu didžiausias ūkininkų galvos skausmas – ne šernai ir ne vilkai, o gervės. Jų niekas neskaičiuoja, nors laukai nuo jų tiesiog pilkuoja. Manau, kad metodika yra keistina. Tiesa, kasmet gruodžio mėnesį nustatomi nauji įkainiai kitiems metams, dabar vadovaujamės žemės ūkio ministro 2020 metų gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 3D-857, patvirtinu „Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2021 m. sąrašu“, – dokumentą, pagal kurį ir nustatoma padaryta žala, įvardijo žemės ūkio skyriaus vedėja.
Paklausėme, kas ūkininkams atlygina patirtus nuostolius.
„Už vilkų – Aplinkos ministerija, už šernų – medžiotojai. Bet ir pats ūkininkas turi saugoti savo pasėlius. Gal mes visą laiką pasisakome už ūkininkus, gal jie kaip mūsų darbdaviai skaitosi, o medžiotojai mums niekas. Tad šiek tiek palaikome ūkininkų pusę. Vis dėlto dažniausiai būna, kad nuvažiavę į vietą pamatome liūdną vaizdą: sklypas miško apsuptyje, jokios apsaugos. O juk ir metodikoje, ir medžioklės įstatyme parašyta, kad turi būti saugoma.
Tam tinka repelentai, aptvaras, elektrinis piemuo ar kitos priemonės. Bet atvažiavusi komisija neretai mato, kad jau po fakto tvora dėl akių aptverta. Juk kitaip ir ši vargana kompensacija, pačiam nesisaugant, nepriklausytų“, – sakė skyriaus vedėja V. Lukoševičienė.
Saugoti pirmiausia ūkininko pareiga
Ar tos priemonės veikia? „Ūkininko patarėjo“ pašnekovės teigimu, tikrai yra priemonių, kurios gana efektyviai sulaiko laukinius žvėris ir neleidžia jiems patekti į sklypus.
„Prieš porą metų turėjome vieną atvejį. Daug esu mačiusi tų pievų, bet tada šernai taip suniokojo, kad atrodė, jog kažkas su lėkštėmis pravažiavo. Važiavome, skaičiavome, medžiotojai sakė, kad bankrutuos, nes neįmanoma tokių sumų atlyginti. Tada tiesiog nupirko dujinių patrankų. Kai vėliau teiravausi ūkininko, sakė, kad priemonė tobula. Kiti įrengia šviestuvų – taip pat niekas nebeateina. Šiek tiek veikia ir repelentai, ir tvoros. Kerta tas piemuo, jei normaliai sutvarko. Manau, kiekvienas turime savo turtą saugoti“, – tikino V. Lukoševičienė. Vedėja įvardijo dar vieną priemonę, kuri gana efektyvi, tačiau ją taiko tik stambesni ūkininkai.
Atsakydama į klausimą, ar teisinga apskaičiuoti tik konkrečiai sugadintus plotelius – juk atkurdamas pievą ūkininkas su kultivatoriumi ir sėjamąja neabejotinai užgriebs didesnį plotą, vedėja priminė ūkininkų pareigą.
„Ūkininkas turi atnaujinti visą pievą, rekomenduojama tai daryti kas 5 metus, tačiau rimti ūkininkai tai daro kas trejus. Kai pievos neatnaujinamos, senos žolių šaknys labiausiai šernus ir traukia“, – pažymėjo skyriaus vedėja.
Atsiskaito pagal aktą
Šiame rašinyje jau ne kartą minėjome medžiotojus. Koks jų požiūris į esamą situaciją? Minėtoje seniūnijoje medžioja Klaipėdos medžiotojų klubas „Medeina“, kurio vadovą A. Sempuką ir pakalbinome.
„Medžiotojai yra tam, kad reguliuotų šernų ar kitų žvėrių skaičių. Visiško sureguliavimo, aišku, nepadarys, gamtoje turi būti visko – ir miškų, ir pievų, ir gyvūnų. Jeigu ūkininkas ėmėsi saugos priemonių, o žala padaryta, mes turime ją atlyginti, nepriklausomai nuo to, ar medžiotojai įdėjo pakankamai pastangų reguliuojant žvėrių populiaciją, ar ne“, – ŪP teigė A. Sempukas.
Paklaustas, kokiais būdais žala atlyginama, klubo vadovas sakė, kad dėl to susitaria su ūkininkais.
„Visokių būdų yra. Kai kuriems ūkininkams pasiūlome apsaugos priemonių, esame pirkę naktį šviečiančius šviestuvus. Galime išknistą sklypą ir sutvarkyti, tačiau ūkininkas šią užduotį atliks vienaip, medžiotojas – kitaip. Tad geriausia atsiskaityti su ūkininku pagal komisijos įvertinimą, ir ūkininkas susitvarkys pats“, – sakė A. Sempukas.
Klubo vadovui persakėme ir besiskundžiančio ūkininko teiginį, kad medžiotojai nesutinka atlyginti didesnės, nei apskaičiavo komisija, sumos. A. Sempukas patikino, kad taip daryti jis neturėtų teisės.
„Aš ir pats esu ūkininkas, žinau, kiek tai gali kainuoti. Žalos dydį nustato komisija, medžiotojai tam įtakos neturi. Tad dėl komisijos nustatytos kainos mes niekada nesiginčijame. Į komisiją skiriame savo klubo atstovus, kad matytų apskaičiavimo metodus. O štai minimo ūkininko užsiprašyta suma buvo gerokai didesnė. Kaip klubo pirmininkas negaliu mokėti tiek, kiek kas paprašė. Už kiekvieną išleistą eurą atsiskaitau visuotiniame susirinkime. O jei nėra išlaidas pagrindžiančio dokumento, man sakys, kad gal aš čia savo draugui daugiau pamokėjau. Juk tie pinigai – visų klubo narių suneštas mokestis“, – tvirtino „Medeinos“ klubo vadovas A. Sempukas.
Šernų daugiau ar mažiau?
Mes neaptarėme dar vieno Varnių seniūnijos ūkininko pastebėjimo – kad nuo 1995 metų, kai jis ūkininkauja, dar nematė tokios gausios šernų populiacijos.
Mūsų pašnekovai sutartinai tvirtino, kad šernų dabar gerokai sumažėję.
„Šernų labai sumažėjo. Kai buvo afrikinis kiaulių maras (AKM), medžiotojai sumažino šernų populiaciją. Tada padaugėjo vilkų. Šiemet dėl šernų padarytos žalos turime tik trečią atvejį. Tikrai nedaug, o seniau važiuodavome kiekvieną savaitę“, – sakė skyriaus vedėja V. Lukoševičienė.
Ir A. Sempukas pripažino, kad šernų yra mažiau. „Kai buvo paskelbtas AKM, visi klubai ėmėsi priemonių šernų skaičiui mažinti. Bent jau pas mus klube dabar jų yra minimaliai. Pastarąjį kartą mūsų medžiotojas šerną nušovė praėjusį savaitgalį. Per metus tam tikras nušautųjų skaičius susidaro, tačiau prieš trejus metus ataskaitose šernų buvo nepalyginamai daugiau“, – teigė „Ūkininko patarėjo“ pašnekovas.
Aplinkos ministerijos tinklalapyje pateikta šernų statistika per pastaruosius septynerius metus. Per tą laiką daugiausia šių gyvūnų Lietuvoje buvo 2015 metais – 27,5 tūkst., mažiausiai 2017 metais – 10,6 tūkst. Pastaruoju metu jų skaičius ėmė augti, tačiau nė iš tolo nepasiekė buvusio prieš septynerius metus.
Ir pabaigoje – apie tai, ko ūkininkas, kaip jis pats rašo, galbūt nežino. Telšių r. savivaldybės Kaimo plėtros skyriaus vedėja informavo apie galimybę ūkininkams gauti finansavimą apsaugos nuo laukinių gyvūnų priemonėms įsigyti.
„Nacionalinė mokėjimo agentūra yra paskelbusi paraiškų priėmimą prevencinėms priemonėms įsigyti. Savo programą turi ir mūsų savivaldybė, tik daugelį metų niekas ja nesinaudojo. Šiemet per jėgą stūmėme – susikaupė daug pinigų, ir ministerija žadėjo lėšas nurašyti. Kvietėme ūkininkus, kad teiktų paraiškas, jei neklystu, jų pateikta 90 tūkst. Eur sumai“, – galimybę apsiginti nuo laukinės gyvūnijos įvardijo V. Lukoševičienė.
Laukai po šernų invazijos atrodo baisiai, tačiau rūpintis savo turtu pirmiausia reikėtų patiems ūkininkams.
Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose!
