Daugiau nei prieš dešimtmetį Kalifornijos universiteto (JAV) tyrėja Paula White viešėjo Zambijos medžioklės plotuose, kur tyrė sumedžiotų stambiųjų plėšrūnų trofėjus ir aiškinosi, kaip medžioklės mastai veikia šias rūšis. Vienoje liūto kaukolėje tyrėja pastebėjo keistą, nebūdingą ženklą – V formos įdubą ant ilties.
Per kelis kitus mėnesius tokių pačių ženklų teko pamatyti ir ant kitų liūtų trofėjų ilčių, tačiau jų kilmė tebebuvo neaiški. Tik po keleto metų, stebėdama nelaisvėje auginamų liūtų elgesį, mokslininkė padarė išvadą, kad dantų pažeidimai atsiranda gyvūnams graužiant metalines vielas. Nelaisvėje augusių liūtų atvejais tai buvo tvorų vielos, o laisvai gyvenantys liūtai, tikėtina, graužė brakonierių paliktas kilpas.
Dar penkerius metus P. White tyrinėjo stambiųjų plėšrūnų kaukoles visoje Zambijos teritorijoje ir surinko duomenis apie 112 liūtų ir 45 leopardų trofėjus. Analizuodama surinktus duomenis, ji nustatė, kad nuo brakonierių kilpų buvo nukentėję 37 proc. liūtų ir 22 proc. leopardų. 30-ies liūtų kaukolėse aptikta šratų. Tyrėja spėja, kad šratais bandyta atbaidyti šiuos stambiuosius plėšrūnus nuo gyvenamųjų vietovių, naminių gyvulių bandų. Nors sužalojimai sugijo, vėliau jie galėjo turėti esminį poveikį gyvūnų sveikatai. Kalifornijos universiteto atstovai į tolesnius tyrimus kviečia įsitraukti ir medžiotojus. Taip būtų įrodyta, kad sėkmingas bendradarbiavimas padeda suvokti neteisėtos medžioklės mastą ir jį sumažinti.
Žurnalo priedas Medžiojamieji gyvūnai – kanopiniai prekyboje!
