Lenkijoje policija sulaikė 53-erių vyrą, kurio trys šunys užpuolė 46-erių grybautoją. Nukentėjusysis mirė. Prokuratūra nurodo, kad savininkui gali būti pateikti kaltinimai dėl sunkių kūno sužalojimų padarymo, pasibaigusio mirtimi; už tai numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Kas žinoma apie įvykį
Prokuratūros atstovės spaudai Evos Antonovič teigimu, sulaikytasis – buvęs policininkas ir netoliese esančios šaudyklos savininkas. Šunys, galimai belgų aviganiai arba jų mišrūnai, gyveno aptvertoje šaudyklos teritorijoje, besiribojančioje su mišku. Tyrėjai mano, kad gyvūnai ištrūko iš teritorijos ir užpuolė miške grybus rinkusį vyrą.
Užpuolimas ir pagalba
Incidentas įvyko sekmadienį, spalio 12 d., dienos metu. Nukentėjęs 46-erių vilkiko vairuotojas per privalomą pertrauką nuėjo į netoliese esantį mišką rinkti grybų. Netrukus jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie šunų užpuolimą. Atvykę policijos pareigūnai ir medikai rado vyrą ir nugabeno jį į Zielonos Guros universiteto ligoninę. Nukentėjusysis patyrė mažiausiai 53 įkandimus ir plėštines žaizdas rankose, kojose ir liemens srityje, taip pat sunkią hipotermiją. Jam buvo atliktos kelios sudėtingos operacijos.
Nukentėjęs mirė ligoninėje
Nepaisant intensyvaus gydymo, vyras trečiadienį, spalio 15 d., mirė. Ligoninės atstovė patvirtino mirtį, pridurdama: „Nepaisant milžiniškų gydytojų ir viso intensyviosios terapijos skyriaus personalo pastangų, pacientas šį rytą mirė.“
Artimųjų ir vietos gyventojų pasakojimai
Aukos gyvenimo draugė vietiniam laikraščiui Gazeta Lubuska pasakojo: „Marčinas buvo labai sušalęs. Šunys suplėšė jo drabužius ir suniokojo kūną.“ Ji pabrėžė, kad vyras buvo fiziškai geros formos, tačiau prieš tris agresyvius gyvūnus neturėjo jokių galimybių. „Kas ir kodėl laiko tokius šunis, ir kodėl jie nebuvo tinkamai prižiūrimi?“ – retoriškai klausė moteris ir pridūrė: „Tikiuosi, kad už šią tragediją pagaliau kas nors bus patrauktas atsakomybėn.“
Ne pirmas incidentas
Prokuratūra nurodo: „Anksčiau jau būta atvejų, kai šie šunys nebuvo tinkamai prižiūrimi.“ Gyvūnai ne kartą ištrūko iš savininko teritorijos ir užpuolė žmones. Viena šunų sukandžiota moteris jau yra pateikusi civilinį ieškinį jų savininkui; byla tebevyksta. Vietos gyventojai ir šaudyklos lankytojai portalui Wirtualna Polska taip pat teigė, kad teritorijoje tvyrojo nuolatinis nesaugumo jausmas, o skundų dėl šunų ištrūkimo esą būta dar prieš lemtingą užpuolimą.
Šunys paimti, ekspertizės tęsiamos
Po tragedijos policija ir prokuratūra atliko išsamius patikrinimus šaudykloje ir savininko valdose. Į procesą įtraukti gyvūnų gerovės, veterinarinės medicinos ir kinologijos ekspertai, kurie vertina šunų būklę ir laikymo sąlygas. Gyvūnai paimti ir perduoti laikinai priežiūrai. Tęsiamos ekspertizės, siekiant nustatyti tikslią jų veislę, sveikatos būklę ir elgesio ypatumus.
Tyrimo tikslai
Prokuratūros tyrimas aiškinasi, kaip šunims pavyko ištrūkti iš teritorijos, ar savininkas neužtikrino pakankamos kontrolės ir ar anksčiau teikti skundai nebuvo ignoruoti. Institucijos ragina visus, kurie anksčiau galėjo nukentėti nuo šių šunų ar žino apie panašius atvejus, susisiekti su teisėsauga ir pateikti informaciją.
Įvykį komentuoja latvė
Socialiniame tinkle Facebook įvykį komentavo ir latvė Līga Broduza: „Jau nebegaliu susilaikyti ir tylėti. Pastarųjų dienų tendencija, įskaitant ir kai kurių visuomenėje žinomų asmenų įrašus, – dėti žinutes, kuriose su pasididžiavimu pasakojama, kaip jų šunys „ima pėdsaką“ bent kelis kartus per metus; kai kurie net dabar sąmoningai leidžia jiems klajoti ir laiko tai niekuo ypatingu. Ne, bičiuliai, YRA IR DAR KAIP. Gyvūnas už savo teritorijos ribų kelia grėsmę ir sau, ir visuomenei – net jei yra pats pūkuočiausias pasaulio mielumas. Nes važinėja automobiliai, klajoja kiti šunys, vaikšto vaikai, vaikšto psichopatai, kurie nekenčia gyvūnų ir t. t. Aš pati, eidama į mišką pasivaikščioti su savo gyvūnais, nenoriu jokio kontakto su jokiais kitais gyvūnais, kad ir koks mielas jis būtų, nes po šuns užpuolimo vaikystėje ir kelių užpuolimų per pastaruosius metus, nors labai myliu šunis, paniškai bijau nepažįstamų šunų. Taip, ir mūsų mažas terjeras užklysdavo pas kaimynę, nes tuo metu negalėjome jo kastruoti – pirmiausia reikėjo išgydyti širdies nepakankamumą. Ką darėme? Gyvendami kaime ir prie miško, „klajūną“ vedžiojome tik kontroliuojamų pasivaikščiojimų metu, taip pat su pavadėliu. Ką darėme, kai visi trys nusprendė naktimis eiti į mišką „pamedžioti“ (toli eiti nereikia – miškas tiesiog prie namų)? Išskirstėme „bandą“ ir nuo tada medžioklės „vadas“ nakvoja viduje. Gyvūnai yra gyvūnai – jie gali pabėgti lygiai taip pat, kaip nutinka ir su mano bei kaimynystės žirgais. Tačiau mūsų atveju beveik visada kalti išoriniai veiksniai, kurių negalėjome numatyti – vėjas nulaužė medį ant elektrinio piemens linijos, užklydo šernų banda, briedžiai, girti vairuotojai įvažiavo į aptvarą, ir tiesiog žmonės – idiotai, kurie, pavyzdžiui, paima ir pavagia aptvaro dalis su tuo metu jame esančiais žirgais, elektrinio piemens juostas. Ir aš visada suvokiu, kad visoms šioms situacijoms gali būti pasekmių ir kad TAI NĖRA NORMALU, todėl tai turi būti sprendžiama kaip aukščiausio prioriteto klausimas. Galiausiai – visai šviežia istorija iš Lenkijos, kur šunys sudraskė 46 metų fiziškai visiškai sveiką vyrą, kuris nuėjo į mišką pagrybauti. Gražiai „paplėšė“ ir paliko sušalti. Bravo!“
Dėmesio, milžinas prie kelio! Didesnis ir pavojingesnis už briedį
Dar daugiau istorijų, patarimų ir įdomybių iš medžioklės pasaulio! Prasideda 2026 metų prenumerata!
