Tekstas: Alfonsas Labuckas
Prasidedant briedžių medžioklės sezonui noriu papasakoti atvejį iš vienos kažkur kažkada labai seniai vykusios medžioklės, kuomet buvo šautas briedis su 12 kal. lygiavamzdžiu šautuvu, šovinys užtaisytas gualandi tipo kulka, o šūvio atstumas apie 60 m.
Briedis ne popierinis ir faktas kad smogiamoji jėga pakankmai sumažėja atliekant šūvį tokiu nuotoliu.
Po šuvio žvėris eina kaip ėjęs ir pasigirsta nemirtingos frazės – nekliuvo,išgyns. Savaime suprantama, kad atsakingi medžiotojai suseka briedį ir atlieka šuvį graižtviniu ginklu – briedis sumedžiotas-sąžinė švari. Paklauskime savęs, o kiek yra sumedžiota ar paleista žvėries su grankulkėmis jei jau su kulka nevisada pasiseka?
Šiuo metu kalba apie kanopinių žvėrių medžioklę graižtviniais šautuvais tampa vis aktualesnė, vieni medžiotojai priešinasi, kad tai tik ginklų prekeivių išmislas norint pakelti pardavimus, kad nesaugu varyminių medžioklių metu, kita pusė palaiko sprendimą, kadangi kiekvienas medžiotojas yra matęs ne vieną atvejį kuomet varyminės medžioklės metu sumedžioti šernai buna pilni švininių grankulkių, supuvusiais kumpiais ir gangrenuojančiom galūnėmis.
Kyla natūralus klusimas, kodėl medžiojama grankulkėmis jei galima įsidėti kulką medžiojant stambų žvėrį?
Į šį klausimą turėtų sau atsakyti patys medžiotojai ir manau atsakymą visi žino… Taigi elementari logika veda link to, kad siekiama apriboti kanopinių žvėrių medžioklę lygiavamzdžiais – išvengtį šratų lietaus ir sužeistų žvėrių.
Žinau nemažai medžiotojų klubų, kuriuose yra draudžiama medžioti graižtviniu ginklu varyminėje medžioklėje, bet lygiai taip pat yra tokių klubų kuriuose varyminių metu medžiojama graižtvais jau daugiau nei 10 metų ir jokių nusiskundimų negirdėti.
Vieniems tai patiks, kitiems ne, bet faktas tas, kad ateis laikas ir musų medžioklės taisyklės pasieks vakarų europos lygį. Tik neramina toks klausimas, o kaip bus dėl vakarietiško atsakomybės lygio…?
Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose.
