Pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) svetainėje kovo pradžioje paskelbtą informaciją, šiais metais afrikinio kiaulių maro (AKM) plitimas įgavo naują pagreitį. Per pirmuosius šių metų mėnesius jis jau nustatytas 146-iose Lietuvos vietose, liga nustatyta 243 šernams: 211 gaišenų ir 32 sumedžiotiems. VMVT stebi tendenciją, kad liga šiemet plinta intensyviausiai per pastaruosius penkerius metus.
„Aktyvi mūsų stebėsena rodo, jog šiais metais virusas šernų populiacijoje plinta kur kas intensyviau. Pernai tuo pačiu metu turėjome kone trečdaliu atvejų mažiau. Taip pat stebime, jog AKM užkrėstų vietų daugėja ir virusas jau yra išplitęs 53 proc. Lietuvos teritorijų. Šiais metais viruso grėsmė neišvengiama Skuodo, Naujosios Akmenės, Joniškio ir Zarasų savivaldybių teritorijoms, o didžiausia užkrato grėsmė juntama iš Latvijos“, – komentuoja Lietuvos Respublikos vyriausiasis veterinaras Vaidotas Kiudulas.
Ligos plitimas
Tam yra kelios natūralios ir antropogeninės priežastys. Svarbiausia iš jų – šernų populiacijos atsikūrimas. Šių gyvūnų skaičius Lietuvoje šiuo metu artėja prie buvusio iki šiai infekcijai pasiekiant mūsų šalį. Tai iš esmės lemia tai, kad medžiotojai vis dar netiki, jog liga yra reali, kad ji neišgydoma, kad šernams nesusidaro antikūnų prieš AKM ir kad gyvūnų skaičiaus mažinimas galėtų padėti sustabdyti ligos plitimą.
Dauguma apklaustų ir žinomų medžiotojų klubų saugo dideles šernų pateles ir aktyviai praktikuoja šernų šėrimą, kas neabejotinai skatina populiacijos atsigavimą. Kaip žinoma, šernų skaičius auga greičiau nei kitų kanopinių, nes suaugusi patelė gali atsivesti 10–15 jauniklių. Per pastarąjį medžioklių su varovais sezoną pastebėta, kad net jaunesnės nei metų amžiaus patelės jau gali būti vaikingos. Tai yra vienas iš populiacijos atsikūrimo mechanizmų, todėl medžiotojų indėlis į AKM kontrolę yra itin svarbus. Vis dėlto apie tai kiek vėliau.
Ar ragų ieškotojai, turistai ir žygeiviai gali prisidėti prie AKM plitimo?
Pavasaris tai metas, kai viena pagrindinių veiklų tampa numestų ragų paieška, pastaraisiais metais tapusi itin populiari. Joje dalyvauja tiek medžiotojai, tiek ir kiti gamtos mėgėjai, dažnai net ištisos šeimos. Iš dalies tam įtakos gali turėti nerealizuotas medžiotojo instinktas, kurį žmonės, nesusiję su medžiokle, tokiu būdu gali patenkinti. Be to, tai puikus būdas smagiai praleisti laiką gamtoje su draugais ir artimaisiais. Vis dėlto yra ir daug proziškesnė priežastis – galimybė užsidirbti. Pinigai yra stipri motyvacija, todėl žmonės pasirengę praleisti gamtoje daug laiko ir keliauti vis giliau į nepaliestos gamtos teritorijas.
O ten jie gali susidurti ne tik su gamtos ir oro sąlygų iššūkiais ar laukinės faunos buvimu, bet ir su AKM nemaloniąja puse – rasti kritusių šernų. Net jei gyvūnų liekanų nepavyksta aptikti, vietos, kuriose lankėsi užsikrėtę gyvūnai, gali būti užterštos ligos sukėlėju. Žmonės platina ligą per batus ir automobilių padangas.
VMVT specialistai aiškina, kokią įtaką ragų paieška gali turėti epizootinei situacijai šalyje. „Taip, žmonių veikla turi įtakos ligos plitimui, kaip kiaulių ūkiuose, taip ir laukinėje faunoje. Žmonių veikla miškuose: medžiotojai, medkirčiai, ragų ieškotojai, grybautojai, uogautojai gali pernešti virusą tiesiogiai bei išvaikyti žvėris – tiek sergančius į neužkrėstą teritoriją tiek ir sveikus į užkrėstą. Žmogus gali būti tiesioginiu viruso pernešėju net dideliais atstumais (maisto produktų atliekos, netinkamas sumedžiotų žvėrių dorojimas, avalynė, drabužiai ar transporto priemonės), taip pat ir netiesioginis, išvaikydamas šernus į kitų šernų teritorijas, per medžiotojų įrengtas viliojimo vietas, pildamas pašarą šernams, kur gali maitintis ir sergantys, ir sveiki gyvūnai. Todėl raginame gamtoje lankytis atsakingai: vengti kontaktų su šernais ar jų gaišenomis, neliesti potencialiai užkrėstų objektų ir dezinfekuoti avalynę bei transporto priemones po apsilankymo miškuose“, – savo atsakyme parašė VMVT atstovai, nurodydami, kad eiliniams Lietuvos gyventojams šis reikalavimas nėra privalomas. Dezinfekcija privaloma tik medžiotojams atitinkamose AKM apribojimo zonose.
Ar užkrėstuose rajonuose statomi informaciniai ženklai ir perspėjimai?
Užkrėstose teritorijose buvo statomi perspėjimo ženklai bei siunčiamos SMS žinutės, kad įvažiavote į AKM užkrėstą teritoriją, kol virusas plito į neužkrėstas teritorijas. Šiuo metu visa Lietuvos Respublikos teritorija yra užkrėsta AKM virusu, išskyrus Neringą. Todėl perspėjimo ženklai jau nebestatomi.
Kaip visuomenė informuojama apie AKM plitimo būdus?
VMVT nuolat vykdo informacinę kampaniją, skelbia pranešimus spaudai, bendradarbiauja su medžiotojų ir ūkininkų bendruomenes vienijančiomis organizacijomis, draugijomis ir asociacijomis, organizuoja mokymus bei susitikimus su bendruomenėmis. Be to, informacija apie AKM situaciją Lietuvoje reguliariai atnaujinama VMVT interneto svetainėje ir socialiniuose tinkluose.
Ar yra nustatyti tam tikri apribojimai?
Taip, aplink kiaulių ūkį, kuriame nustatytas AKM, nustatytoje teritorijoje taikomi ūkinių gyvūnų judėjimo apribojimai. Tai kelia didelių nuostolių didiesiems kiaulių augintojams, jei jie patenka į ribojimų zoną. Medžiotojai įpareigojami ne mažiau kaip kartą per savaitę ir ne trumpiau kaip vieną mėnesį nuo paskutinio AKM nustatymo vykdyti šernų gaišenų paieškas. Visiems sumedžiotiems šernams privaloma atlikti AKM tyrimą, išskyrus rajonus, kuriuose 12 mėnesių nebuvo nustatytas AKM atvejis. Visi kelyje žuvę ar kitaip nugaišę šernai privalo būti ištirti dėl AKM. Be to, rekomenduojama riboti nebūtiną lankymąsi AKM paveiktose vietovėse.
„Kviečiame visuomenę būti atsakingai ir laikytis rekomendacijų – tik bendromis pastangomis galime suvaldyti AKM plitimą“, – atsakymą užbaigė VMVT atstovai.
Didžiausia atsakomybė tenka medžiotojams
VMVT atkreipia dėmesį, kad svarbiausias lūkestis mažinant viruso plitimo grėsmę gamtoje tenka medžiotojams – palaikant kuo mažesnę šernų populiaciją, nes būtent tai labiausiai apsaugo nuo galimybės gyvūnams užsikrėsti mirtinu virusu ir jį platinti. Taip pat būtina laikytis biosaugos reikalavimų.
„Labai svarbu, jog sumedžioti šernai būtų tvarkomi tik tinkamai įrengtose pirminio žvėrių apdorojimo aikštelėse. Dar itin svarbu transportavus gyvūną skalbti drabužius, dezinfekuoti įrangą ir transporto priemonę. Suaktyvėjus AKM tarp šernų, tikimybė, jog šis agresyvus virusas dėl neatsargumo bet kada gali būti perneštas ir į kiaulių ūkius, šiuo laikotarpiu labai išauga. Norint apsaugoti kiaulių ūkius ir šernų populiacijas nuo šios pražūtingos ligos padarinių, labai svarbu kuo greičiau nustatyti AKM viruso cirkuliacijos vietas gamtoje. Dėl to būtinas visų medžiotojų budrumas ir sumedžiotų šernų ištyrimas dėl AKM“, – akcentuoja V. Kiudulas.
Apie sumedžiotų šernų mėginių priėmimo vietas ir laiką skelbiama VMVT puslapyje. Tarnyba taip pat primena svarbiausias biosaugos priemones medžioklėje.
VMVT duomenimis, padidėjęs AKM plitimas tarp laukinių gyvūnų šiemet stebimas ir kaimyninėse valstybėse. Virusas 2025 m. sausio–vasario mėnesiais labiausiai plito Estijoje ir, palyginti su 2024 m., jau pasiekė net 70 proc. pernai metų rodiklio, Lenkijoje pasiekta 49 proc., Latvijoje – 30 proc., o Lietuvoje – 28 proc. visų 2024 m. nustatytų AKM atvejų.
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
