Gana neįprastą vaizdą ryte pakeliui į darbą nufilmavo vienas medžiotojas.
Didelė šernų banda, visiškai nebijanti jiems grėsti galinčių automobilių, ramiai vaikšto greitkeliu, o paskui kerta kelią.
Aplinkos ministerijos duomenimis, šernų populiacija didėja. Per pastaruosius metus šių gyvūnų skaičius išaugo beveik keturiais su puse tūkstančio ir pasiekė 28 tūkst.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pavasarį rašo, kad Lietuvoje vis dar nėra Nacionalinio šernų populiacijos reguliavimo plano, kuriuo būtų nustatytos priemonės, reguliuojančios šernų gausą Lietuvoje. “Laukinėje faunoje (šernų populiacijoje) nėra taikomos AKM likvidavimo priemonės, o tik vykdomos AKM stebėsenos priemonės. Šernų populiacijai ir toliau nevaldomai gausėjant, AKM virusas sparčiai plinta Lietuvoje“, – teigė direktorės pavaduotojas Paulius Bušauskas.
Nuo 2014 metų, kai Lietuvoje buvo nustatytas pirmas AKM atvejis, dėl šios ligos sunaikinta per 9 tūkst. AKM užsikrėtusių sumedžiotų ir rastų nugaišusių šernų. Skirtingo dydžio kiaulininkystės ūkiuose buvo sunaikinta 78 tūkstančiai kiaulių. Beveik 98 % Lietuvos teritorijos yra laikoma užkrėsta AKM, kur ši liga yra nustatyta ar buvo nustatyta šernų populiacijoje. Lietuvai ir kitoms AKM užkrėstoms šalims Europos Komisijos nutarimais taikomi gyvų kiaulių, kiaulienos ir šernienos produktų vežimui apribojimai, o kiaulininkystės ūkiams ir medžioklės plotų naudotojams taikomi griežti biologinio saugumo priemonių reikalavimai, kuriems įgyvendinti reikia nuolatinių investicijų.
„Dėl AKM Lietuvos ūkio subjektai neteko galimybės laisvai prekiauti su daugeliu Europos Sąjungos ir trečiosiomis šalimis ir patyrė bei nuolat patiria didelių ekonominių nuostolių dėl kiaulienos eksporto ribojimo. Iki šiol ne visos priemonės Lietuvoje šernų populiacijai reguliuoti ir valdyti yra įteisintos, nors jos sėkmingai taikomos kitose AKM užkrėstose Europos Sąjungos valstybėse, kurios vadovaujasi Europos Sąjungos afrikinio kiaulių maro valdymo strategija. Joje nurodoma, kad, „vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais, papildoma techninė įranga medžioklėje galėtų būti naudojama siekiant pasiekti strategijos tikslus“, – pabrėžia Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.
Tuo pat metu Lietuvos Seimas lengvabūdiškai, pasikliaudamas medžioklės priešininkų pateikta melaginga informacija ir baimindamasis nepalankaus rinkėjų požiūrio, lengvabūdiškai atmetė medžiotojams galimybę šernų, lapių ir meškėnų medžioklei naudoti naktinio ir šiluminio matymo taikiklius. Kaip pašaipa nuskambėjo tam tikrų Seimo narių išraiška ir požiūris į medžiotojus, kurių vienintelis tikslas – užtikrinti tvarią medžioklę ir ligų kontrolę laukinių gyvūnų populiacijose. Deja, mūsų medžiotojai vis dar priversti naudoti priešistorinius metodus, užuot turėję galimybę kasdien naudotis moderniais prietaisais, kuriais medžioti leidžiama beveik visoje Europoje.
Prenumeruokite žurnalą tiesiogiai internetu!
Naująjį žurnalo numerį jau galima įsigyti spaudos vietose ir internete!
