Rašydama šią skiltį per pačią vasaros saulėgrįžą galvoju, kad iš esmės vasara jau baigiasi ir netrukus prasidės medžioklės su varovais. Ir kaip kasmet kyla klausimas: kur pasidėjo didžioji birželio dalis? Kaip tik ketinau traukti pas stirninus, pasimėgauti vasaros šviesa, bet štai jis baigiasi, o laiko šiems planams beveik nebuvo.
Vasara – mano mėgstamiausias metų laikas. Žinoma, patinka ir snieguotos žiemos, spalvingi rudenys, tačiau šiuo laiku gamtoje tiek daug jėgos, galios ir grožio! Ir kai ryškioje žalumoje pastebi tą vienintelę, pačią gražiausią, su niekuo nesupainiojamą rusvą spalvą, širdis suspurda.
Šiemet stirninų sezonas man prasidėjo lėtai, nes labiau norėjosi stebėti, mėgautis procesu. Nuspausti svirtelę neatrodė svarbiausia, galbūt todėl, kad paprasčiausiai norėjosi truputėlį atsipūsti.
Birželis buvo intensyvus, kupinas įvairių įvykių. Pasitaikė galimybė nuvykti į parodą Jagdt und Hund Dortmunde, kuri šiemet buvo daug mažesnė ir neparankiu laiku, tačiau įvyko. Ten sudalyvavau Europos medžioklės ir laukinės faunos apsaugos asociacijų federacijos (FACE) valdybos susirinkime, kuriame buvo kalbama apie šios organizacijos pradėtą kampaniją už medžioklės ateitį.
Vėl ir vėl sakyta, kad medžiotojams patiems reikia būti aktyvesniems, o ne vien laukti, kad priešininkai nustotų puolę ir kas nors kitas imtų veikti ir gelbėti pasaulį. Todėl kviečiu kiekvieną šią skiltį skaitantį medžiotoją atsiversti interneto svetainę Signforhunting.com ir pasirašyti bei patvirtinti parašą savo el. pašto adresu. Surinkusi pakankamai parašų FACE įgis daugiau svertų kalbėdamasi su įstatymų leidėjais ir tvirtindama, kad medžiotojai sudaro pakankamai didelę visuomenės dalį ir reikia atsižvelgti į jų nuomonę bei patirtį.
Taip pat Rygoje nekart atšaukta pagaliau įvyko Tarptautinės medžioklės ir medžiojamosios faunos apsaugos tarybos (CIC) generalinė asamblėja, kuri dėl pasaulinio masto kliūčių nepritraukė tiek dalyvių, kiek iš pradžių buvo tikėtasi, tačiau vis tiek į Rygą atvyko apie 180 delegatų iš įvairių pasaulio valstybių, kuriems tai buvo pirmas vizitas Latvijoje.
Buvo daug kalbų, diskusijų ir išvadų, tačiau svarbiausia buvo išsakyta Latvijos Respublikos žemės ūkio ministro Kasparo Gerhardo žodžiais: medžioklė užtikrina susijusių sričių – žemės ir miškų ūkio – egzistavimą. Tai svarbus požiūris, kuris, tikiuosi, neliks tik žodžiais, o atsispindės ir darbuose.
Ši frazė aktuali ne tik Latvijoje, bet ir Lietuvoje. Laikas parodys, nes dabar medžioklės ateičiai iškilusi kaip niekad didelė grėsmė. Tai reiškia, kad nebegalima pasikliauti ministrais, politikais ir jų pažadais. Reikia patiems būti aktyviems!
Šaukite pro šalį!
Naujasis žurnalo priedas jau prekyboje!
