Lietuvos medžiotojams neįprasta į medžioklę eiti kelioms dienoms su nakvyne palapinėse, juolab kai aplink dar yra sniego ir pavasarį liudija tik kalendoriaus data. Vis dėlto ir pas mus esti medžiotojų, kuriems tokios oro sąlygos yra ne tik iššūkis, bet ir tikras malonumas pakovoti su motinos gamtos išbandymais keletą dienų – be šilto vandens, televizoriaus ir interneto (gerai, gerai, interneto šiek tiek buvo), tik su palapine ir laužu. Iš anksto visus nuraminsiu – tai nebus teorinis pasakojimas apie išgyvenimą ekstremaliomis sąlygomis negyvenamoje saloje, o apie mūsų pačių medžiotojus, norinčius parodyti, kad medžioklė gyvenant palapinėse mūsų platumose irgi yra ne tik įdomi, bet ir praktiška.
Pradėsime nuo pradžių. Vieną ankstyvą kovo mėnesio rytą paskambino draugas ir pakvietė į bebrų medžioklę.
Medžiosime svetimoje ir nežinomoje teritorijoje, vadinasi, prieš aktyviai medžiojant dar reikia pažinti medžioklės apylinkę. Neverta net sakyti, kad kaskart dvi valandas keliauti į medžioklę ir iš jos netiko nė vienam dalyviui. Sprendimas – įsirengti medžioklės vietoje stovyklą su palapine, pašiūre ir laužaviete. Papildomai buvo improvizuota virtuvė su pasiimtomis Abas.lv kepsninėmis ir rūkyklomis, kuriose gaminsime žvėrieną stovyklos dalyviams. Jau prieš stovyklos pradžią žinojome, kad, norėdami išlaikyti gerą nuotaiką ir sveikatą tokiomis oro sąlygomis, turėsime laikytis subalansuoto ir stiprinančio valgiaraščio – mūsų atveju jį sudarė pačių sumedžiota bebriena.
Visiškai logiška, kad virėjo pareigos buvo patikėtos man ir todėl visą valgiaraštį sudarė įvairūs bebrienos patiekalai ir ant kepsninės pagaminti valgiai. Stovyklavietės virtuvės specifika yra tokia, kad maistui ruošti daug laiko nėra ir reikia labai atsižvelgti į oro sąlygų poveikį, pavyzdžiui, sniegas ar lietus gali gerokai sugadinti nuotaiką. Dar vienas niuansas – vienu metu reikia gaminti dideliam skaičiui žmonių, kurie, visą dieną uoliai vykdę jiems patikėtus darbus, atvyksta konkrečiu laiku, kad akimirką atsipūstų ir papietautų, prieš toliau ruošdamiesi laukiamai medžioklei. Tokiose situacijose paprastai virėjai renkasi sriubą, nes lengva pagaminti didelį jos kiekį.
Vis dėlto šį kartą buvo pasirinkti įvairūs mėsainiai su bebriena. Kad mėsainius gaminti būtų praktiškiau, kilo Medžiotojo sumuštinio idėja. Tokiu patiekalu vienu metu galima pamaitinti gana didelę išalkusių medžiotojų kompaniją. Viskas, ko reikia: bebriena, lašiniai, rūkyta kiauliena ar šerniena, raudonieji svogūnai, rusiškas sūris, kepsnių padažas, kepalas duonos, rūkykla ir kepsninė. Iš bebrienos būtinai išvalykite visus riebalus ir plėves, rankine mėsmale sumalkite kartu su lašiniais proporcija 5:1.
Gautą masę dėkite į keptuvę ar ant kokios folija padengtos skardos lenktais kraštais.
Padarykite 3–4 cm storio maltos mėsos „pyragą“ per visą indą, įberkite druskos ir pipirų pagal skonį, padenkite šią masę gabaliukais supjaustyta rūkyta mėsa ir svogūnų griežinėliais. Tolygiai užpilkite kepsnių padažo ir viską uždenkite sūrio griežinėliais.
Gautą „pyragą“ dėkite į rūkyklą ir 2,5–3 valandas kepkite 110–120 laipsnių temperatūroje. Įpusėjus įpilkite skysčio, kad mėsa rūkytųsi, o ne virtų riebaluose. Šį skystį vėliau galite naudoti gamindami padažą. Rūkymui einant į pabaigą, paimkite duonos kepalą. Geriausia, kad tai būtų tamsi duona, pavyzdžiui, itališka čiabata. Perpjaukite ją išilgai ir apkepkite kepsninėje, kol gausite auksinę traškią plutelę. Ją patepkite likusiu kepsnių padažu. Išimkite mėsą iš rūkyklos ir atpjaukite tokio dydžio gabalą kaip apkeptas duonos kepalas. Įdėkite mėsą tarp duonos pusių su keletu salotų lapų per vidurį (galima apsieiti ir be jų), pjaukite delno dydžio riekėmis, ir gero apetito!
Pridursiu, kad mane pakvietęs draugas yra Janis Kliavinis, medžiojome ir gyvenome legendomis apipintuose Latvijos Puokainių miškuose, kur, pasak padavimų, prisikelia mirusieji ir moterys gimdo be skausmo.
Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose.
Medžiotojų receptai. Biltongas ir kaip jį paruošti
