Lapkričio ir gruodžio mėnesiais, kai kailis būna geriausios kokybės, Lietuvoje bus užmigdyta apie pusė milijono trijose dešimtyse šalies fermų auginamų kailinių žvėrelių. Iki 2027 metų pradžios visos dar veikiančios šio verslo įmonės privalo nutraukti veiklą.
Tai reiškia, kad Lietuvoje bus galutinai uždaryta ištisa ūkio šaka, gaminanti natūralios kilmės žaliavą. Diskusijose dėl kailinės žvėrininkystės daugiausia kalbama apie gyvūnų gerovę, tačiau lieka ir kitas klausimas, kuo natūralus kailis bus pakeistas. Dalis jo alternatyvų tekstilės pramonėje gaminama iš sintetinių pluoštų, todėl kartu kyla klausimas ir apie tokio pasirinkimo poveikį aplinkai.
Kodėl vėl keičiamos Medžioklės taisyklės ir ministrė gamtosaugininkė? Pokalbiai apie medžioklę #93
Ūkiai žalą vertina daugiau kaip 100 milijonų eurų
Teismo paskirto eksperto skaičiavimais, žvėrelių augintojai dėl priverstinio ūkių uždarymo patirs beveik 64 mln. eurų bendros žalos. Tačiau Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos vadovas Česlovas Tallat-Kelpša teigia, kad ši suma yra per maža. Pusšimtis ūkių prašo atlyginti 113 mln. eurų žalą.
Kaip Česlovas Tallat-Kelpša teigė LRT skelbtoje BNS publikacijoje, eksperto vertinimas paremtas ankstesne rinkos situacija.
„Mūsų nuomone, ji yra palyginti maža, kadangi ekspertas vadovavosi tais duomenimis, kurie buvo prieinami 2023 metais ir negalėjo vadovautis dabartiniais duomenimis. Jis vertino duomenis, kai sektorius buvo pačioje duobėje. Dabar yra visai kitaip ir jeigu jis vertintų dabar, tai būtų visai kiti skaičiai“, – sakė asociacijos vadovas.
Pasak jo, Lietuvoje vis dar dirba apie trys dešimtys ūkių. Keli jau nutraukė veiklą ir gavo valstybės numatytas kompensacijas.
„Ūkiai tie, kurie dirbo, dirba ir dabar – augina tol, kol galima. O kai kurie yra sustoję dėl to, kad nebematė šviesos tunelio gale“, – LRT skelbtoje BNS publikacijoje teigė Č. Tallat-Kelpša, pats žvėrelius auginantis dviejuose ūkiuose.
Kailių kainos beveik padvigubėjo
Ūkiai uždaromi tuo metu, kai, asociacijos vadovo teigimu, situacija pasaulinėje kailių rinkoje yra palanki, o kainos gerokai išaugusios.
„Labai pabrango, vos ne dvigubai. Mes pardavinėjame ne Lietuvoje, o pasaulinėje rinkoje. Jos artėja prie didžiausių visų laikų kainų, sakyčiau. Gal 2013 metais ir buvo panašios. Vidutinė kaina siekia beveik 60 eurų už kailiuką. Didesnio žvėrelio ir 100 eurų gali kainuoti. Tinkamos spalvos, tinkamos kokybės, tinkamo dydžio gali kainuoti ir 100 eurų, ir 120 eurų“, – sakė jis.
„Paprasčiau sakant, kainos praktiškai padvigubėjo nuo praeitų metų“, – pridūrė Č. Tallat-Kelpša.
Asociacijos vadovo teigimu, kainų augimą lėmė tai, kad baigėsi kelios viena po kitos sektorių paveikusios krizės.
„Krizė buvo prasidėjusi dėl perprodukcijos, nes buvo labai geri laikai, todėl atėjo ir tokių ūkių, kurių neturėjo būti. Tada atėjo kovidas, paskui – karas. Dėl to sumažėjo produkcija maždaug 3–4 kartus. Taip pat keičiasi požiūris į kailį, jis tampa madingas ir tvarumo ženklu. Ir va toks susidėjo buterbrodas ir kainos pakilo“, – aiškino verslininkas.
Šiemet parduota šimtai tūkstančių lietuviškų kailių
Pasak Č. Tallat-Kelpšos, tinkamiausias metas užmigdyti fermose laikomus žvėrelius bus lapkritį ir gruodį, kai jų kailis pasiekia geriausią kokybę.
Jo pateiktais duomenimis, per du šiemet kovą ir birželį vykusius aukcionus parduota daugiau kaip 689 tūkst. lietuviškų kailių. Asociacijos vadovas mano, kad ruošiantis ūkių uždarymui bus parduota dar maždaug iki 200 tūkst. kailių.
„Apie 900 tūkst. šiemet parduota lietuviškų kailių“, – teigė jis.
Daugiausia kailinių žvėrelių Lietuvoje, pasak asociacijos vadovo, buvo auginama 2014–2015 metais, kai jų skaičius siekė apie du milijonus.
Teisme nagrinėjamas 113 milijonų eurų reikalavimas
Regionų administracinis teismas praėjusį rudenį pradėjo nagrinėti bylą dėl 113 mln. eurų žalos atlyginimo pusšimčiui kailinių žvėrelių ūkių, kurie turi nutraukti veiklą.
Teismas paskyrė ekspertizę, turėjusią įvertinti realią galimą kiekvieno iš 48 ūkių verslo uždarymo žalą. Teismo Šiaulių rūmai pernai spalį pavedė ekspertizę atlikti ekspertui Taurui Antanui Tupiniui ir bylos nagrinėjimą sustabdė.
Kaip BNS informavo teismo atstovė Sigita Gamulėnienė, gavęs ekspertizės aktą teismas bylos nagrinėjimą atnaujino. Posėdis numatytas rugsėjo 21 dieną.
Teismo paskirto eksperto vertinimu, bendra dėl priverstinio ūkių uždarymo patiriama žala siekia beveik 64 mln. eurų. Patys ūkiai reikalauja 113 mln. eurų.
Kompensacijų jau išmokėta beveik 300 tūkstančių eurų
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, 2024–2026 metais dėl kompensacijų už kailinės žvėrininkystės veiklos nutraukimą kreipėsi dešimt ūkių. Jiems išmokėta beveik 295,5 tūkst. eurų.
Žemės ūkio duomenų centro Ūkinių gyvūnų registro duomenimis, šiuo metu 26 ūkių 31 fermoje auginama beveik 574 tūkst. audinių. Dar 13 ūkių turi 5,3 tūkst. šinšilų.
Penkiose didžiausiose fermose Radviliškio, Kauno, Utenos ir Šiaulių rajonuose laikoma 363,3 tūkst. audinių.
Draudimas įsigalios 2027 metais
Pagal Seimo priimtą Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą kailinių žvėrelių fermų Lietuvoje nuo 2027 metų turi nebelikti.
Seimas praėjusių metų rudenį buvo dar kartą grįžęs prie šio klausimo. Buvo pateiktos pataisos, kuriomis siūlyta draudimo įsigaliojimą atidėti dvejiems metams, iki 2029 metų sausio, bei išplėsti kompensacijas galinčių gauti ūkininkų ratą. Tačiau projektas po pateikimo toliau nepajudėjo.
Konstitucinis Teismas yra paskelbęs, kad kailinių žvėrelių auginimo draudimas neprieštarauja Konstitucijai.
Taigi šį rudenį Lietuvos fermose bus užmigdyti šimtai tūkstančių gyvūnų, o iki 2027 metų pradžios šalyje turi būti galutinai nutraukta kailinės žvėrininkystės veikla. Tai vyksta tuo metu, kai, sektoriaus atstovų teigimu, pasaulinėje rinkoje natūralaus kailio kainos beveik padvigubėjo ir paklausa išlieka.
Kartu su gyvūnų gerovės argumentais lieka ir klausimas, kurio diskusijose apie šios ūkio šakos uždarymą išvengti sunku: kuo bus pakeista natūralios kilmės žaliava. Jei jos vietą užima sintetiniai, iš iškastinių žaliavų gaminami pluoštai, tuomet kailinių žvėrelių ūkių uždarymo diskusija turi ir kitą pusę – viso produkto gyvavimo ciklo bei jo poveikio aplinkai vertinimą.
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
