
Nuotrauka: Darius Babelis
Vokietijoje, Brandenburge, į šiaurę nuo Berlyno, atsakingos institucijos praneša apie patvirtintą snukio ir nagų ligos atvejį (SNL) atvejį buivolų bandoje. Ūkyje buvo laikoma 20 galvijų. Institucijų pareigūnai nustatė 3 km ir 10 km apsaugos zonas, taip pat sustabdė visų porakanopių gyvūnų judėjimą 72 valandoms.
Snukio ir nagų liga (toliau – SNL) – tai labai greitai plintanti ūminė, viruso sukeliama liga, kuria sergantys gyvuliai karščiuoja ir snukio gleivinėje, tarpunagėje bei tešmens odoje susidaro pūslelės. Ši liga paplitusi daugelyje Europos, Afrikos, Pietų Amerikos ir Azijos valstybių. Lietuvoje paskutinį kartą SNL buvo nustatyta 1982 m. Galvijų vakcinacija nuo šios ligos nutraukta 1985 m., o 1996 m. vasario mėn. Lietuva turi šalies, neapimtos snukio ir nagų ligos statusą.
Ligai imlūs gyvūnai yra galvijai, mažiau – kiaulės, avys, ožkos ir elniai. Serga įvairaus amžiaus, tačiau jautresni yra 2–3 mėnesių amžiaus jaunikliai. Viruso platintojai – sergantys ir persirgę gyvuliai. Nustatyta, kad persirgę kai kurie gyvuliai virusus nešioja iki 390 dienų. Gyvuliai užsikrečia tiesioginio ir netiesioginio kontakto būdu. Pasyvūs infekcijos sukėlėjo pernešėjai gali būti neimlūs gyvuliai, paukščiai ir žmonės. SNL gyvuliai gali sirgti bet kuriuo metų laiku. Kaip ir kitos ūminės virusinės ligos, ji periodiškai kartojasi.
Nors snukio ir nagų liga dažniau pasireiškia naminiams gyvūnams, tokiems kaip galvijai, avys, ožkos ir kiaulės, laukiniai gyvūnai, įskaitant elnius ir šernus, taip pat gali užsikrėsti ir platinti ligą.
Pavyzdžiui, 2001 m. Jungtinėje Karalystėje snukio ir nagų ligos protrūkio metu buvo užregistruota užsikrėtusių elnių, o tai rodo šių gyvūnų imlumą šiai ligai.
Taip pat Europoje tarp šernų buvo snukio ir nagų ligos atvejų. Pavyzdžiui, 2010 m. gruodžio mėn. pietryčių Bulgarijoje nustatytas snukio ir nagų ligos protrūkis, kuriuo sirgo ir naminės kiaulės, ir šernai. Šis atvejis rodo, kad šernai gali užsikrėsti snukio ir nagų liga gali plisti toliau.
Elnių ir šernų užsikrėtimas snukio ir nagų liga gali kelti papildomų iššūkių ligos kontrolei, nes laukiniai gyvūnai gali tapti viruso rezervuarais ir prisidėti prie jo plitimo. Todėl svarbu stebėti ir naminių, ir laukinių gyvūnų populiacijas, kad būtų galima anksti nustatyti ir sustabdyti snukio ir nagų ligos plitimą.
Virusas patenka į organizmą per burną, odą ir gleivines, kur susidaro pūslelės. Vėliau pūslelės susidaro ir kitose vietose, įskaitant vidaus organus. Visų rūšių gyvulių liga būna ūminė. Galvijai gausiai seilėjasi, čepsi, lūpų kampuose atsiranda putų. Dėl tarpunagių pažeidimų gyvuliai šlubuoja, negali stovėti, daugiau guli. Laktuojančių karvių gali būti pažeidžiamas tešmuo. Veršeliai gali viduriuoti.
Žmonės SNL suserga retai. Jie gali apsikrėsti prižiūrėdami sergančius gyvulius arba gerdami nevirintą pieną. Žmonių susirgimo požymiai nesiskiria nuo gyvulių. Inkubacijos periodas – 3–6 dienos. Žmonės gydomi simptomatiškai.
Tikimybė, kad į Lietuvą ši liga pateks su įvežtais gyvūnais, nėra didelė, vis dėl to, VMVT primena apie reikalavimus dezinfekuoti transporto priemones, kuriomis pervežami gyvūnai prieš ir po vežimo, o taip pat apie biologinio saugumo reikalavimus – sergantys arba įtariami užsikrėtę gyvūnai turi būti atskirti nuo kitų.
Įtarus susirgimo atvejį VMVT primena kuo skubiau pranešti privačiam veterinarijos gydytojui, VMVT užpildant anketą internetu arba paskambinant telefonu 1879 arba +370 5 242 0108.
Virusas ir jo atsparumas
Snukio ir nagų ligą (snukio ir nagų liga) sukelia Picornaviridae šeimai priklausantis aftovirusas. Šis virusas yra labai užkrečiamas ir gali užkrėsti įvairius kanopinius gyvūnus, įskaitant galvijus, avis, ožkas, kiaules ir laukinius gyvūnus, pavyzdžiui, elnius ir šernus.
Virusas gali išlikti gyvybingas kelias savaites lauko aplinkoje, ypač vėsioje ir drėgnoje aplinkoje. Dirvožemyje, išmatose, šiauduose ir vandenyje žemoje temperatūroje (žemesnėje nei 4 °C) jis gali išlikti iki kelių mėnesių.
Virusas jautrus aukštai temperatūrai:
Aukštesnėje nei 50 °C temperatūroje jis inaktyvuojamas per 2-3 valandas.
Aukštesnėje nei 70 °C temperatūroje virusas sunaikinamas per kelias minutes.
UV spinduliuotė ir saulės šviesa gali padėti sumažinti viruso išgyvenamumą.
Patvarumas aplinkoje:
Virusas gali išlikti gyvybingas kelias savaites lauko aplinkoje, ypač vėsioje ir drėgnoje aplinkoje.
Dirvožemyje, išmatose, šiauduose ir vandenyje žemoje temperatūroje (žemesnėje nei 4 °C) jis gali išlikti iki kelių mėnesių.
Viruso plitimas:
Per orą (aerozoliniu būdu), ypač drėgnomis ir vėsiomis sąlygomis, kai oro cirkuliacija yra minimali.
Gali prisitvirtinti prie drabužių, transporto priemonių ir gyvūnų kailio.
Rizika ir kontrolės priemonės:
Svarbiausias viruso plitimo kontrolės veiksnys yra griežtų biologinio saugumo priemonių laikymasis:
dezinfekcija aplink gyvūnų laikymo vietas.
Gyvūnų vežimo kontrolė.
Ūkių izoliavimas protrūkio metu.
!PRENUMERUOKITE žurnalą!

Naujausias žurnalo numeris jau čia!
