Plėšrieji paukščiai yra geri medžioklės kompanionai ir patys puikūs medžiotojai. Jie naudojami paukščių, plėšrūnų ir net kanopinių medžioklėje, priklauso nuo paukščio rūšies ir medžioklės būdo. Visame pasaulyje plėšrieji paukščiai dažnai yra darbuotojų padėjėjai oro uostuose, kariniuose objektuose, parkuose, gamtos rezervatuose ir kitur, kur padeda kontroliuoti kovarnių ir kitų paukščių populiacijas.
Šiemet Plungės savivaldybė, siekdama sumažinti kovarnių populiaciją miesto parke, sudarė sutartį su sakalininku Virginijumi Narkumi, kuris palyginti neseniai pradėjo užsiimti plėšriųjų paukščių veisimu ir dresavimu medžioklės reikmėms. Jo Kalifornijos vanagė vardu Lėta puikiai susitvarkė su užduotimi. Lėta baltų mitologijoje yra ir laisvės deivė. Plungės parke kovarnių nebėra.
„Per kelis mėnesius sumedžiojome kelis šimtus kovarnių ir dabar miesto savivaldybė svarsto galimybę sudaryti su mumis bendradarbiavimo sutartį ir kitiems metams. Dabar kovarniai persikėlė iš Plungės miesto parko į kitas vietas, bet tai nereiškia, kad jie negrįš. Kaip žinome, tai labai protingi paukščiai. Kovarniai stebi, vertina, prisitaiko prie sąlygų. Kitais metais galima laukti jų grįžtant. Atsižvelgiant į tai, kaip greitai ir sėkmingai su Lėta susitvarkėme su invazija, Plungės miesto savivaldybė pasirengusi vėl patikėti šią užduotį mums“, – atskleidė Lietuvos sakalininkų klubo steigėjas V. Narkus.
Paklaustas, kaip jo medžioklės kompanionas žiūri į kitų rūšių paukščius, V. Narkus paaiškino, kad Lėta reaguoja tik į tuos, kuriuos buvo mokyta medžioti. „Miesto parke yra daug ančių ir kitų vandens paukščių, todėl sąmoningai treniravau ją tik darbui su kovarniais. Esu medžiotojas. Ir aš, ir mano paukštis esame įstatymų besilaikantys medžiotojai, laikomės Medžioklės taisyklių reikalavimų – medžioti tik tai, kas leidžiama. Plėšrųjį paukštį galima išmokyti kaip ir paukštšunį, dirbantį su konkrečiomis paukščių rūšimis ir nereaguojantį į kitas. Svečiuose buvo gyvūnų gynėjai, jie domėjosi Lėtos darbo stiliumi. Kai jie pamatė, kad vanagas visiškai nesidomi antimis prie namų esančiame tvenkinyje ir jos jo net nebijo, jie patikėjo, kad ir parke kryksėtojos bus saugios“, – pasakojo Lėtos šeimininkas.
Be kovarnių populiacijos kontrolės, Plungės savivaldybės vadovybė planuoja įtraukti Lietuvos sakalininkų klubą ir jo vadovą į ambicingą istoriškai egzistavusio paukščių sodo rekonstrukcijos projektą. „Mykolo Oginskio dvaras, esantis Plungės parko centre, kažkada didžiavosi gausiu paukščių sodu. Dvaro šeimininkas niekada nebuvo vaizduojamas su vanagu ant rankos, bet kadangi jis, kaip dera lenkų kilmės didikams, galėjo būti medžioklės ir plėšriųjų paukščių gerbėjas, į dvaro paukščių sodo atnaujinimą miestas nori pasitelkti ir mane, – pasakojo V. Narkus. – Kadangi tai valstybinis projektas, procesas bus ilgas ir kol kas nieko konkretaus nežinoma.“
