Zarasų rajone, Turmanto miestelyje, dienos metu gyventojai nufilmavo lokį, bėgantį miestelio gatvėmis. Matyti, kad gyvūnas patiria didelį stresą. Laimei, žmonės, kurie filmavo, nepamiršo saugumo ir laikėsi nuo plėšrūno saugaus atstumo, taip apsaugodami save ir nesukeldami gyvūnui papildomo streso.
Vaizdo įrašas greitai išplito socialiniuose tinkluose ir sulaukė didelio visuomenės dėmesio, tačiau kyla klausimas, kodėl lokiai vis dažniau pasirodo dienos metu netoli žmonių?
Iš gyvūno išvaizdos galima spręsti, kad tai maždaug trejų ar ketverių metų lokys, kuris greičiausiai ieško naujos teritorijos.
Tačiau šis atvejis svarbus ne tik todėl, kad lokys nufilmuotas gyvenvietėje. Svarbiausia yra tai, kad tokie susitikimai Lietuvoje jau nebėra retenybė. Lokiai vis dažniau stebimi Zarasų rajone, aplinkinėse teritorijose ir kituose rytiniuose bei centriniuose šalies regionuose. Kyla visiškai natūralus klausimas. Kodėl taip vyksta ir ką tai reiškia ateityje?
Lietuvos rytinė dalis visada buvo stambių gyvūnų regionas
Iki momento, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą ir Baltijos valstybės buvo priverstos statyti tvoras pasienyje, čia vyko aktyvi migracija ir į Lietuvą ateidavo tiek briedžiai, tiek lokiai bei kiti plėšrūnai. Šiuo metu palyginti laisva migracija gali vykti per Latvijos sieną, tačiau ir iš Baltarusijos vis dar ateina gyvūnai, kurie gali kirsti sieną perplaukdami upę ar ežerą, taip pat pereidami pelkes tose vietose, kur pasienio tvoros nėra.
Todėl natūralu, kad rytinėje, šiaurės rytinėje ir centrinėje šalies dalyje lokiai pirmiausia ir pasirodė. Tiesa, šiemet lokio buvimas užfiksuotas ir netoli jūros pakrantės.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija yra sukūrusi specialų lokių stebėjimų žemėlapį, kuriame galima matyti vietas, kur gyvūnai buvo pastebėti, rastos jų išmatos, pėdsakai ar kiti buvimo požymiai.
Vis dažniau lokiai stebimi ne tik kažkur gamtoje, bet ir žmonių gyvenvietėse. Šiemet jau buvo pranešimas apie lokį Vilniaus rajone nedideliame miestelyje, o dabar yra jau du vaizdo įrašai iš Zarasų rajono Turmanto miestelio, kuriuose taip pat užfiksuotas šis didysis plėšrūnas.
Šiemet LMŽD sudarytame lokių stebėjimų žemėlapyje jau užregistruota dešimtys pranešimų iš įvairių Lietuvos vietų. Vien tik 2025 metais pranešimai gauti iš Anykščių, Ignalinos, Švenčionių, Kupiškio, Varėnos, Vilniaus, Kauno, Prienų, Panevėžio, Rokiškio ir kitų rajonų.
Žvelgiant į stebėjimų geografiją tampa akivaizdu, kad rytinė Lietuvos dalis formuoja savotišką lokių migracijos koridorių. Turmanto atvejis šiame kontekste atrodo visiškai logiškas. Netoli Zarasų rajono esančiuose regionuose lokiai 2025 metais buvo stebėti ne vieną kartą.
Ignalinos rajone lokiai fiksuoti mažiausiai šešis kartus. Gegužės 2 dieną gyvūnas nufilmuotas rajone, gegužės 7 dieną lokys pastebėtas Ceikinių seniūnijoje, birželio 20 dieną filmuotas Krivasalio kaime, birželio 29 dieną Garbšių kaime bei Lauciūniškėse, o birželio 30 dieną lokys fotografuotas Kazitiškyje. Metų pabaigoje, gruodžio 26 dieną, vienas individas pastebėtas net Ignalinos mieste.
Netoliese esančiuose Švenčionių rajonuose pranešimų buvo dar daugiau. Lokiai čia fotografuoti, filmuoti, aptikti pagal pėdsakus ir ekskrementus mažiausiai septynis kartus. Taip pat stebėjimų gausu Anykščių ir Kupiškio rajonuose. Visa tai rodo, kad rytų Lietuvoje lokiai juda gana plačiai ir reguliariai.
Kodėl lokiai ateina į miestus?
Kalbant apie šį didįjį plėšrūną, daugeliui žmonių atrodo nenatūralu, kad lokys ateina į miestą, tačiau toks elgesys paaiškinamas gana logiškai.
Greičiausiai gyvūnas juda ieškodamas sau tinkamos teritorijos. Lokys gali nueiti labai didelį atstumą ieškodamas naujos gyvenamosios vietos arba partnerio rūšies tęsimui rujos laikotarpiu, kuris vyksta antroje vasaros pusėje.
Lietuvoje lokys yra saugoma rūšis. Jų nemedžioja, todėl natūrali baimė žmogui laikui bėgant mažėja. Kaip grėsmės lokys nevertina ir automobilių ar žmonių sodybų. Galima labai lengvai įsivaizduoti situaciją, kai lokys keliauja savo reikalais, pradžioje pereina kelią, po to praeina pro vieną namą, kitą namą ir staiga atsiduria miestelyje, kur pasimeta, susiduria su eismu, žmonėmis, šunimis ir tada dideliame strese pradeda ieškoti išėjimo, tačiau nesugeba jo rasti. Kuo didesnis miestas, tuo sunkiau gyvūnams iš jo ištrūkti.
Lokius į žmonių gyvenvietes gali privilioti ir maisto kvapai. Tai gali būti buitinių atliekų konteineriai, maisto likučiai prie namų ar maitinimo įstaigų, lauke paliekamas šunų ir kačių maistas, kompostas ar net gyvulių pašarai. Lokiai yra itin protingi gyvūnai, kurie labai greitai mokosi. Kartais užtenka vos vieno karto, kad plėšrūnas suprastų, jog žmogaus aplinkoje galima lengvai rasti maisto. Būtent todėl toks gyvūno pripratimas prie žmonių yra labai pavojingas.
Lokys praranda natūralų atsargumą, pradeda reguliariai lankytis gyvenvietėse, o tai gali baigtis agresyviu elgesiu ar net užpuolimu, kuris kai kuriais atvejais gali turėti ir mirtinų pasekmių. Todėl rekomenduojama nelaikyti atvirų šiukšlių konteinerių, nepalikti maisto atliekų kiemuose, šunis ir kates šerti patalpose, o nakties metu augintinius ir ūkinius gyvūnus laikyti apsaugotuose pastatuose ar aptvaruose. Taip pat svarbu nebandyti lokio fotografuoti iš arti, jo maitinti ar sąmoningai vilioti prie žmonių gyvenamų vietų.
Lietuvoje trūksta didelių miškų masyvų
Apie biologinę įvairovę ir rūšių apsaugą šiandien kalbama labai daug. Tačiau viena didžiausių problemų Europoje nėra medžioklė, o žmogaus ūkinė veikla, įskaitant intensyvų žemės ūkį ir automobilių kelius, kurie smarkiai suskaido kraštovaizdį. Yra daug gyvenviečių, vienkiemių teritorijų ir aptvertų laukų.
Visa tai trukdo natūraliai gyvūnų migracijai, tačiau lokių kontekste svarbiausia yra miškų masyvų suskaidymas.
Lokys yra didžiausias mūsų žemyno plėšrūnas ir jam reikalingos milžiniškos gyvenamosios teritorijos, įskaitant didelius miškų masyvus. Jeigu jis turėtų galimybę judėti pereidamas iš vieno miško į kitą, greičiausiai nebūtų tiek daug galimybių taip dažnai pamatyti ir nufilmuoti šį gyvūną.
Ko negalima daryti sutikus lokį?
Vaizdo įrašai iš Turmanto miestelio, pasirodę socialiniuose tinkluose, liudija ne tik apie tai, kad žmonių gyvenamoje teritorijoje dienos metu pasirodė pavojingas plėšrūnas, bet ir apie tai, kad žmonės yra pakankamai informuoti, kaip reikėtų elgtis tokioje situacijoje.
Abiejų vaizdo įrašų autoriai liko saugiu atstumu nuo gyvūno, nebandė prie jo artintis ar jo maitinti.
Lietuvai teks ieškoti atsakymų
Kol kas Lietuvoje niekas nekalba apie lokių medžioklę. Tačiau klausimų daugėja.
Kiek lokių iš tikrųjų gyvena šalyje? Ar neatėjo laikas pradėti šios rūšies monitoringą? Ar egzistuoja aiškus veiksmų planas konfliktinėms situacijoms? Kaip turėtų elgtis gyventojai, jeigu lokys reguliariai pasirodo prie namų ar ūkių?
Aišku viena. Rudieji lokiai Lietuvoje jau nebėra atsitiktiniai svečiai. Rytinėje ir centrinėje šalies dalyje jie stebimi reguliariai, o visuomenei teks mokytis gyventi kartu su šiuo plėšrūnu.
Ką daryti?
Susidūrus su didžiuoju plėšrūnu nedideliu atstumu gyvenvietėje pirmiausia reikia išlikti ramiems, negalima artintis, negalima maitinti ar kaip nors gąsdinti. Būtina pranešti atsakingoms tarnyboms, o paprasčiausias būdas yra paskambinti numeriu 112.
Policija susisieks su specialistais, kaip tai buvo tuo metu, kai lokys pasirodė Vilniuje. Į pagalbą buvo iškviestas laukinių gyvūnų gelbėjimo centras, medžiotojai ir gamtos apsaugos specialistai. Bendromis jėgomis gyvūnas buvo palydėtas iš žmonių gyvenamos teritorijos ir grįžo atgal į gamtą.
Taip pat praneškite apie lokių ar jų buvimo požymių stebėjimus Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijai ir sekite naujienas mūsų portale.
VIDEO. Vaizdas geresnis nei realybėje? Tai – HIKMICRO Alpex Pro A50PL
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
