Patirtis

Pasivaikščiojimas ir staigmena0

Nuotrauka: Linda Dombrovska

Pavasarį ir vasaros pradžioje medžioklinius šunis į pasivaikščiojimus galiu vesti tik už pavadžio – be jo būtų galima eiti tik su tokiu šunimi, kurio medžiojamieji gyvūnai nedomina. Einant mišku palei sausą griovį staiga iš mėlynių uogienojų pakilo antis. Krykliukė. Tiesiai šuniui prieš nosį. Aišku, tokioje situacijoje smalsumas nugalėjo ir šuo nubėgo paskui antį. Antis paskrido dešimt metrų, nusileido, paskrido, nusileido, visą laiką išlaikydama šuns dėmesį. Taip per labai trumpą laiką šuo buvo nuviliotas nuo ten, kur antis pakilo.

Stebėdama tai prisiminiau šį tą, ką skaičiau knygoje apie medžioklę. Kurapkos, antys ir kiti paukščiai tokiu būdu nuvilioja nuo lizdų ar paukščiukų plėšrūną – apsimesdamos sužeistomis. Šį kartą šią efektyvią strategiją pavyko pamatyti gyvai. Svarbiausia, kad ji tikrai suveikė! Pašaukiau šunį, kad ančiai netrukdytų.

Radau lizdą samanose ir mėlynių uogienojuose. Sutvarkiau kiaušinius, apdangsčiau plunksnomis, kad neatvėstų – taip seniau buvo parašyta viename iš medžiotojų egzaminų klausimų. Tik nesupratau vieno dalyko – kur jaunoji šeima dėsis, kai paukščiukai išsiris? Pėdins į artimiausią tvenkinį, kuris visai ne taip arti. Turbūt antis lizdą įrengė, kai griovyje dar buvo vandens.

PRENUMERUOKITE Žurnalą iki 2023 metų pabaigos!

Susiję straipsniai

Naujas žurnalo numeris jau greitai prekyboje!

LA.lv
Prašome komentuoti mandagiai, nekurstyti neapykantos ir apsieiti be keiksmažodžių.