Vasaros pradžia yra metas, kai ūkininkai ir žemės savininkai pradeda šienapjūtę bei pievų tvarkymo darbus. Tačiau tai ir laikotarpis, kai pievose bei laukuose slepiasi stirniukai, kiškių jaunikliai, kurapkų perai ir daugelio kitų laukinių gyvūnų bei paukščių jaunikliai.
Būtent medžiotojai vieni pirmųjų Lietuvoje atkreipė dėmesį į šią problemą ir paragino ūkininkus perimti daugelyje Europos šalių jau seniai taikomą praktiką. Prieš pradedant šienauti ar tvarkyti laukus, teritorijos patikrinamos siekiant aptikti ir išgelbėti žolėje besislepiančius gyvūnų jauniklius. Jau ne vienerius metus Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija organizuoja akciją Pjauk atsakingai, kurioje dalyvauja medžiotojai, bepiločių orlaivių operatoriai, medžioklinių šunų vedliai ir kiti savanoriai. Jų tikslas yra surasti ir iš pavojingų vietų perkelti kuo daugiau laukinių gyvūnų bei paukščių jauniklių.
VIDEO! Lokys per automobilio langą užpuolė turistą. Lietuviai Rumunijoje patyrė panašią situaciją
Pajutę pavojų suaugę gyvūnai dažniausiai gali pasitraukti nuo artėjančios žemės ūkio technikos. Tačiau stirniukai ir kiškių jaunikliai dažnai lieka gulėti vietoje. Taip yra dėl natūralaus apsaugos mechanizmo. Neturėdami ryškaus kvapo ir instinktyviai vengdami judėti, jie nejudėdami slepiasi žolėje tikėdamiesi išvengti plėšrūnų. Deja, šienapjovė nėra plėšrūnas, todėl toks elgesys jų neišgelbsti.
Tankioje žolėje pastebėti stirniuką ar kiškių jauniklį yra labai sunku. Dėl šios priežasties kasmet Europoje per šienapjūtę žūsta dešimtys tūkstančių laukinių gyvūnų jauniklių. Dažnai tai būna itin skaudi ir ilgai trunkanti žūtis.
Siekdama sumažinti šiuos nuostolius, Žemės ūkio ministerija paskelbė rekomendacijas ir siūlomus sprendimus, kurie leistų ūkininkams sklandžiai vykdyti darbus, kartu išsaugant kuo daugiau laukinės gamtos jauniklių ir išvengiant beprasmio jų žuvimo.
Artėjant šienapjūtės sezonui, Žemės ūkio ministerija kviečia ūkininkus imtis priemonių saugant pievose besislepiančius stirnų ir kitų gyvūnų jauniklius. Specialistų teigimu, paprastos prevencinės priemonės ir bendruomeniškumas gali padėti išvengti skaudžių netekčių.
Nuo seno lietuviai birželio 13-ąją – Antanines – laikė riba, žyminčia šienapjūtės pradžią. Būtent nuo birželio vidurio pradedamas ruošti šienas žiemai, nes tuo metu žolė yra vertingiausia ir tinkamiausia kokybiškam pašarui. Tačiau šis laikas sutampa su itin jautriu gamtos ciklu: gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje savo jauniklius atsiveda stirnos.
Stirniukai pirmosiomis gyvenimo savaitėmis instinktyviai slepiasi aukštoje žolėje ir nejuda net grėsmės akivaizdoje. Dėl šios priežasties jie dažnai lieka nepastebėti šienapjūtės metu, todėl nemažai jų žūsta ar būna sužaloti.
Žemės ūkio ministerija skatina ūkininkus puoselėti atsakingo ūkininkavimo tradicijas. „Šiuolaikinės technologijos ir ūkininkų sąmoningumas gali padėti išvengti skaudžių netekčių, todėl kviečiame prieš šienapjūtę skirti laiko laukų apžiūrai“, – sako ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyriaus vedėja Dalia Laureckaitė-Tumelienė.
Ministerija kreipiasi į ūkininkus prašydama:
📌prieš šienavimą apžiūrėti laukus – jei įmanoma, apeiti plotus pėsčiomis ar su šunimis, taip paskatinant stirnas išsivesti jauniklius;
📌naudoti gyvūnus baidančias priemones – priešais šienavimo techniką pritvirtinti grandines ar virves su triukšmą keliančiais elementais;
📌pasirinkti tinkamą šienavimo kryptį – rekomenduojama šienauti nuo lauko vidurio link kraštų, kad gyvūnams nebūtų užkirstas kelias pasitraukti į saugesnes vietas;
📌pasitelkti technologijas – vis dažniau naudojami dronai su termovizorinėmis kameromis leidžia aptikti pasislėpusius jauniklius net ir tankioje žolėje;
📌neliesti rastų stirniukų plikomis rankomis – jei gyvūną būtina perkelti, tai daryti mūvint pirštines ir naudojant nupjautą žolę, nes stirna, užuodusi svetimą kvapą, jauniklį gali apleisti.
Beje, savo geranorišką pagalbą Lietuvos ūkininkams siūlo ir vietos medžiotojus vienijanti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija. Iš anksto pranešus apie planuojamus pjauti laukus, savanorių komanda anksti ryte, dar nepakilus oro temperatūrai, gali nemokamai apžiūrėti laukus dronais su termovizoriais ar kitomis priemonėmis. Apie planuojamą šienapjūtę galima pranešti el. paštu lietuvosmzd@yahoo.com arba kreiptis į vietos rajonines draugijas, kurių kontaktai skelbiami draugijos interneto svetainėje www.lmzd.lt.
Tik bendromis pastangomis galime pasirūpinti, kad vasaros darbymetis būtų saugus aukštoje žolėje besislepiantiems stirniukams.
Kaip medžiotojai gelbsti stirniukus šienapjūtės metu
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
