Metų pradžioje po svarstymų ir derinimų įregistruotos Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 18 straipsnio pataisos.
Naujos redakcijos 18 straipsnio 4 dalis skamba taip: „Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka valstybės vardu šiuose teisės aktuose nurodytos institucijos atlygina laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės ūkio pasėliams, domestikuotiems gyvūnams, hidrotechnikos įrenginiams, miškui ar kitiems objektams, taip pat žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkams, valdytojams ir naudotojams, kai pakenkdami žemės ūkio pasėliams, domestikuotiems gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams ją padarė medžiojamieji gyvūnai, kuriuos medžioti yra uždrausta ištisus metus, arba laukinės žąsys, arba kai žalą ūkiniams gyvūnams padarė vilkai.“
18 straipsnio 5 dalis numato, kad žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkai, valdytojai ir naudotojai apie laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą nedelsdami privalo pranešti atitinkamai seniūnijai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo išsiųsdami rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. Seniūnijos seniūnas, gavęs pranešimą apie padarytą žalą, atsiradusią dėl laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų (išskyrus laukines žąsis), privalo tą pačią dieną pranešti medžioklės plotų naudotojui, o apie žalą, atsiradusią dėl laukinių žąsų, privalo tą pačią dieną pranešti Aplinkos ministerijai ir per 7 dienas organizuoti žalos įvertinimą, išskyrus atvejus, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 dienoms (šiuo atveju pasirenkamas laikotarpis, kada žala geriausiai matoma ir įmanoma įvertinti).
Iki šių metų pabaigos Lietuvos Respublikos aplinkos ir žemės ūkio ministerijos turi parengti su minėtais įstatymo pakeitimais susijusius teisės aktus, kurie įsigalios nuo kitų metų sausio 1 d. Tai reiškia, kad jau naujaisiais metais ūkininkai, taip pat žuvininkystės ir miškininkystės įmonės bei ūkių savininkai galės kreiptis dėl kompensacijų.
Kokia bus tvarka?
Susisiekęs su Aplinkos ministerijos atsakingais asmenimis žurnalas išsiaiškino, kad įstatymų pakeitimų projektais siūloma kompensuoti laukinių žąsų, gervių ir gulbių padarytą žalą ūkininkų pasėliams. Poreikis priimti tokius pakeitimus iškilo, nes ūkininkai kasmet skundžiasi dėl šių paukščių daromos žalos, todėl ministerija mano, jog ši problema yra aktuali ir reikia ją spręsti.
Kompensacijos už laukinių gyvūnų, įskaitant paukščius, padarytą žalą bus mokamos iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos fondo lėšų. Remiantis Aplinkos ministerijos skaičiavimais, jos galėtų siekti 3,6 mln. eurų kiekvienais metais.
Žalą patyręs ūkininkas kreiptųsi į Aplinkos ministeriją su prašymu gauti išmoką iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų. Kompensacija būtų mokama pateikus prašymą bei komisijai įvertinus žalos faktą bei jos dydį.
Gal laikas pilkąsias žąsis įtraukti į medžiojamųjų rūšių sąrašą?
Vienos didžiausių kenkėjų tiek pagal dydį, tiek pagal padarytą žalą yra pilkosios žąsys (lot. Anser anser). Remiantis Bird Life informacija, rūšies statusas yra Least Concern, o tai pažodžiui reiškia, kad rūšies statusas nekelia jokio susirūpinimo. European Environment Agency (EEA) paskelbtais duomenimis, pilkųjų žąsų populiacija Europoje siekia 344 tūkst. perinčių porų, o žiemos populiacija viršija milijoną paukščių! Be to, remiantis tos pačios EEA duomenimis, pilkųjų žąsų populiacija Lietuvoje netgi didėja!
Pilkąsias žąsis leidžiama medžioti Latvijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Vengrijoje ir kitose Europos šalyse, jau nekalbant apie rytinius kaimynus.
Nuo 2016 m. Europos šalys bendradarbiauja koordinuojant žąsų valdymą, ypač dėl medžioklių tarptautiniu mastu. Ypatingas dėmesys skiriamas taigos želmeninėms žąsims – rūšiai, kurios populiacija pastaraisiais metais sparčiai mažėjo ir kurią medžioti galima naudojant tarptautiniu mastu nustatytas kvotas. Taip pat didelis dėmesys skiriamas rūšims, kurių skaičius tik didėja: baltaskruostėms berniklėms, trumpasnapėms ir pilkosioms žąsims. Šių trijų rūšių žąsys daro didelę žalą žemės ūkiui ir saugomoms buveinėms. Baltaskruosčių ir laukinių žąsų valdymo planai buvo patvirtinti kaip AEWA sutarties dalis dar 2018 m.
Kyla klausimas, kodėl Lietuvoje šios rūšies paukščiai nėra medžiojami, o yra įtraukti į saugomų rūšių sąrašą? Laimėtų iš to visi! Iš valstybės biudžeto nereikėtų mokėti didelių kompensacijų, valstybės tarnautojams nepadidėtų krūvis, ūkininkai atsikratytų dar vienos biurokratinės naštos.
Žurnalas šį klausimą uždavė tiek Žemės ūkio, tiek Aplinkos ministerijoms. Pirmoji nurodė, kad medžiojamųjų rūšių sąrašo papildymas nėra jos kompetencija.
Už medžioklės koordinavimą ir priežiūrą atsakinga ministerija iš savo pusės nurodė, kad Lietuvoje medžiojimo terminas yra nustatytas tik želmeninėms ir baltakaktėms žąsims – nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 15 d. Pilkosioms žąsims medžiojimo terminas nenustatytas, todėl jų medžioklė šalyje negalima. Medžioklės termino pilkosioms žąsims nustatyti Aplinkos ministerija šiuo metu neplanuoja.
Ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėja Kristina Klovaitė paruoštame atsakyme pabrėžė: „Aplinkos ministerijos nuomone, parama ūkininkams dėl paukščių žalos turėtų būti orientuota į rizikų valdymą, ūkininkų veiklos pritaikymą prie gamtinių sąlygų, skiriant didžiausią dėmesį prevencinėms priemonėmis. Prevencinės priemonės – tai paukščių baidymas nuo pasėlių, specialių „mitybos“ plotų paukščiams skyrimas, pasėlių draudimas ir pan. Tik tais atvejais, kai prevencinės ir rizikos valdymo priemonės yra nepakankamai veiksmingos, paukščių padaryti nuostoliai galėtų būti atlyginami valstybės biudžeto lėšomis.“
Naujasis priedas. Medžioklės ginklai ir šaudymas
