Nuo balandžio 1 d. įsigalija 2018 m. gegužės 7 d. LR aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-365 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 1.25 ir 1.26 papunkčiai.
Perspėjame, kad medžioklės taisyklių galiojančioje redakcijoje (ši redakcija paskelbta ir LMŽD tinklapyje) yra nuoroda, kad šių taisyklių galiojimas – iki 2021.03.31.
Tačiau AM dar tik rengia įsakymą dėl naujų medžioklės taisyklių ir kol pakeitimų nebus, lieka galiojanti nuorodoje esanti taisyklių redakcija. Galiojanti medžioklės taisyklių redakcija!
Taigi, Medžioklės taisyklių VIII skyrius „Medžioklė žuvininkystės tvenkinių teritorijose, prie valstybinių gamtinių rezervatų ir jų buferinėse apsaugos zonose, valstybiniuose parkuose, gamtiniuose draustiniuose ir biosferos rezervatuose“ bus papildytas dviem naujais papunkčiais: 58.38 ir 58.39, kurie numato, kad šiose teritorijose bus draudžiama medžioti paukščius švino turinčiais šratiniais šaudmenimis, o kanopinius – šratais ir grankulkėmis.
Pakeitimai buvo paskelbti 2018 m. gegužę, bet įsigalios tik šiemet, kaip ir buvo numatyta. Aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis priminė, kad medžiotojams buvo duotas trejų metų pereinamasis laikotarpis, kad galėtų pasiruošti šiam draudimui. „Šie pokyčiai nesusiję su planu įvesti švininių šaudmenų draudimą šlapynėse. Jis bus įgyvendintas dar po dvejų metų“, – sakė ministro patarėjas.
Aplinkos ministerijos svetainėje rašoma, kad pelkės ir kitos šlapynės yra itin jautrios taršai, bet per vandens paukščių medžiokles neretai pasipila šratų kruša, paliekanti taršos švinu pėdsaką.
Daugelį metų į pelkes ir kitas šlapynes žiūrėta kaip į nevertingą žemę – jos buvo sausinamos, iškasamos, paaukojamos miestų infrastruktūrai. Iš Lietuvoje XX a. buvusių 1,5 tūkst. didesnių kaip 50 ha pelkių likę tik kiek daugiau nei pusė. Tai – sausinimo, melioracijos padariniai.
Šiuo metu natūralios pelkės užima vos apie 2,73 proc. Lietuvos teritorijos, o pažeistos – dar beveik 7 proc. Dauguma jų yra Baltijos ir Žemaitijos aukštumų daubuotame reljefe, Vidurio žemumoje, Pietryčių lygumos upių slėniuose.
Lietuvoje tarptautinės reikšmės saugomomis šlapžemėmis paskelbti Čepkelių, Kamanų, Viešvilės gamtiniai rezervatai ir Žuvinto biosferos rezervatas, Nemuno deltos regioninis parkas, Girutiškio pelkė ir Adutiškio-Svylos-Birvėtos šlapžemių kompleksas.
Pelkių hidrologiniam režimui atkurti saugomų teritorijų direkcijos, nevyriausybinės organizacijos aktyviai įgyvendina gamtotvarkos priemones. Esama apie 10 pelkių, kurių hidrologinis režimas atkurtas, kitąmet planuojama atgaivinti dar penkias.
PRENUMERUOK Žurnalas Medžioklė arba ieškok spaudos prekybos vietose!
Žurnalo „Medžioklė“ „YouTube“ kanalas
https://www.medzioklezurnalas.lt/
Posted by Žurnalas Medžioklė on Ceturtdiena, 2021. gada 1. aprīlis
