Šaltinis: Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
Afrikinis kiaulių maras (AKM) dar niekada istorijoje nebuvo taip plačiai paplitęs. Virusas jau nustatytas beveik visuose žemynuose. Ši užkrečiama liga, ne tik naikina ištisus kiaulių ūkius, tačiau dėl prekybos apribojimų gali pridaryti ir didelių ekonominių nuostolių šalims.
Europoje AKM dažnai plinta per šernus, o ligų plitimą laukinėje faunoje yra ypač sunku suvaldyti. Pagrindinė ir efektyviausia priemonė, siekiant užkirsti kelią AKM viruso plitimui yra greitas užsikrėtusio šerno gaišenos suradimas ir utilizavimas.
Siekdami atrasti įrankius, kurie optimizuotų šernų gaišenų paiešką ir suteiktų rekomendacijas šalims, kuriančioms šernų gaišenų paieškos strategijas Jungtinių tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) kartu su Barselonos autonominio universiteto (Ispanija) modeliavimo ekspertais bei Lietuvos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ligų kontrolės specialistu Dr. Mariumi Masiuliu atliko tyrimą.
Primą kartą, specialistai taikydami matematinį modulį, išanalizavo beveik 22 000 AKM užkrėstų šernų gaišenų, rastų 2017–2021 m., Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Serbijoje. Tyrimo išvados parodė, kad šernai dažniausiai nugaišta labai panašias gamtines sąlygas turinčiose vietovėse, tai sunkiai prieinamose ir tankiai apaugusiose, drėgnose ir saulės neapšviestose vietose.
„Vienintelė galimybė suvaldyti ligos plitimą yra kuo greičiau rasti ir sunaikinti šernų gaišenas po AKM patekimo į naują teritoriją, pašalinant viruso šaltinį. Šio tyrimo išvados ir duomenys leis šalims, kurios jau susiduria su viruso plitimu laukinėje gamtoje, greičiau ir tikslingiau ieškoti gaišenų, susikurti efektyvią paieškų strategiją, atsižvelgiant į savo šalies gamtines sąlygas“ – teigė tyrimo dalyvis, Dr. Marius Masiulis.
Pasak FAO gyvūnų sveikatos pasirengimo eksperto, Mark Hovari „Remiantis šiuo moksliniu tyrimu, radus AKM užkrėstą šerną, optimali strategija turėtų būti per savaitę laiko apieškoti vietovę esančią dviejų kilometrų atstumu nuo surastos gaišenos. Kaip ir parodė duomenų sugretinimas, didžiausia tikimybė rasti AKM užkrėstų šernų gaišenų yra perėjimuose tarp miško ir krūmynų bei žaliosiose miesto teritorijose ir mišriose miško zonose.“
Šio darbo rezultatai, paskelbti recenzuojamame žurnale, kuriame pateikiama vertingų rekomendacijų šalims ir medžioklės plotų naudotojams, kaip sukurti šernų gaišenų paieškos strategiją ir kaip galima greičiau rasti ir saugiai sunaikinti AKM užkrėstų šernų gaišenų: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/tbed.14504
Pokalbiai apie medžioklę #22. Aleksas Blonskis apie miško kameras, nuogus vagis ir šernus
Norite nusipirkti žurnalą internetu arba jį užsiprenumeruoti?
