Joninės nuo seno apipintos įvairiais burtais, spėjimais ir prietarais. Vieni ieško paparčio žiedo, kiti stebi rasą pievose, o medžiotojai turi savų ženklų, kurie neva leidžia nuspėti būsimą sezoną. Žinoma, dauguma jų gimė prie laužo, bokštelyje ar po ilgo vakaro draugų būryje, tačiau kai kuriuose juokeliuose slypi ne viena tiesos kruopelė.
Jei Joninių naktį medžiotojas išgirsta stirniną tris kartus lojant, sezonas bus sėkmingas. Jei išgirsta ketvirtą kartą, vadinasi, sėdi per arti.
Jei per Jonines medžiotojas randa paparčio žiedą, vadinasi, jis ne medžioja, o rimtai pasiklydo.
Jei Joninių naktį per kelią pereina šernas, verta tikėtis gero sezono. Jei pereina visa šernų banda, verta laukti ir ūkininko skambučio.
Jei medžiotojas Joninių rytą pabunda pievoje, tai reiškia, kad jis labai atsakingai tyrinėjo stirninų aktyvumą.
Jei per Jonines šuo loja į mišką, ten kažkas yra. Jei loja į stalą, ten irgi kažkas yra.
Jei Joninių naktį stirninas prieina taip arti, kad galima suskaičiuoti jo ragų šakas, tai nėra sėkmės ženklas. Tai ženklas, kad žiūronai liko namuose.
Jei medžiotojas per Jonines sako: „Tik valandėlei užsuksiu į bokštelį“, jis grįš tada, kai sūris jau bus suvalgytas.
Jei medžiotojas Joninių vakarą išeina į mišką be priemonės nuo uodų, netrukus pats tampa lesykla.
Jei Joninių rytą batuose yra rasos, kišenėje sūrio, o telefone nėra ryšio, šventė pavyko.
Trofėjų ekspertų mokykla, nykstantys stirninai ir medžiotojų pinigai. Pokalbiai apie medžioklę #87
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
