dr. Jolanta Stankevičiūtė, dr. Rasa Vaitkevičiūtė
PADĖKA
VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkės dr. Jolanta Stankevičiūtė ir dr. Rasa Vaitkevičiūtė, nuoširdžiai dėkoja Lietuvos medžiotojams, kurie nepatingėjo pateikti Pilkųjų kiškių mėginių – „Pilkųjų kiškių (Lepus europaeus Pallas, 1778), sumedžiotų 2022-2023 metų medžioklės sezono metu, amžiaus struktūra Lietuvoje“ tyrimams. Medžiotojai pateikė 17 vnt. mėginių rinkinių daugiau nei buvo prašomi (30 vnt.). Tai parodo augantį medžiotojų bendruomenės susidomėjimą ir rūpestį medžiojamąja fauna iš esmės, bei kylančią bendruomenės kultūrą. Tik medžiotojų įsitraukimo į mokslą dėka, galime dirbti ir siekti geriausių abipusių rezultatų.
Pilkųjų kiškių (Lepus europeus Pallas, 1778) populiacijos stabilumas priklauso nuo daugelio aplinkos veiksnių, – padidėjusio plėšrūnų (ne tik žinduolių, bet ir paukščių) gausos, žemės ūkio technikos laukuose, pesticidų naudojimo žemės ūkio plotuose, urbanizuotų teritorijų plėtros ir kitų. Kiškių amžiaus tyrimai visuomet labai aktualūs ir vertingi, nes žinant populiacijos amžiaus struktūrą, medžioklės ekspertai gali pateikti rekomendacijas sekančių metų medžioklei, kad kiškių populiacija išliktų stabili. Tuo būdu išsaugojama šalies faunos bioįvairovė.
Kai kurie kiškių amžiaus tyrimai (pav., kiškio alkūnkaulio tyrimas) gali būti atliekami lauko sąlygomis iš karto po medžioklės, jiems nereikia specialios įrangos, juos gali atlikti patyrę medžiotojai patys.
Kaip minėta, pilkųjų kiškių amžius nustatomas keliais būdais, tačiau pagrindinis, – naudojamas moksliniais tikslais, – sauso akies lęšiuko (lens cristallina) svorio metodas. Tam, kad patikimai spęsti apie pilkųjų kiškių populiacijos amžiaus struktūrą konkrečiame medžioklės ploto vienete, medžioklės sezono pradžioje tyrimui reikia pateikti mažiausiai 30 kiškių mėginių. Gavus tinkamai pateikus mėginius, laboratorijos sąlygomis atliekami tyrimai ir nustatomas kiškių individų amžius.
Labai svarbu tinkamai išimti akies obuolį, tinkamai jį fiksuoti ir laikantis metodikos atlikti galutinę analizę. Atlikus analizę galima suteikti rekomendaciją dėl tolesnės medžioklės konkrečiame medžioklės plote. Jei analizė rodo, kad kiškių jaunų individų (iki 1 metų amžiaus) dalis yra mažesnė nei 50 %, svarbu eliminuoti veiksnius stabdančius populiacijos augimą. Tokie tyrimai daugiau nei tris dešimtmečius nepertraukiamai atliekami Vengrijoje, Serbijoje ir Čekijoje. Tokius tyrimus galėtume atlikti ir mes, Lietuvoje, nes turime Medžioklėtyros laboratoriją ir specialistus.
Per ką tik pasibaigusį pilkųjų kiškių (Lepus europeus Pallas, 1778) medžioklės sezoną, į Medžioklėtyros laboratoriją buvo pristatyti 47 kiškių mėginiai iš skirtingų Lietuvos regionų. Amžiaus tyrimui tinkamų mėginių buvo 46, tarp jų – 23 patinai ir 23 patelės.
Po amžiaus analizės sauso akies lęšiuko (lens cristallina) svorio metodu, kiškių individai buvo suskirstyti į keturias amžiaus grupes. Rezultatai apdoroti naudojant aprašomąją statistiką. Nustatyta, kad jaunų kiškių (iki 1 metų amžiaus) buvo tik 26 proc., suaugusių 74 proc.. Suaugusių amžiaus grupėje: 2-3 metų individai sudarė 22 proc., 3-4 metų – 22 proc., vyresnių nei 4 metų nustatyta – 30 proc.
Mažiausiai jaunų kiškių nustatyta Suvalkijos regione (iš 20 mėginių – tik 3, t. y. tik 15 %), daugiausiai Aukštaitijos regione (iš 10 mėginių – 5).
Deja, patikimai spęsti kokia Lietuvos pilkųjų kiškių populiacijos amžiaus būklė buvo praėjusį, 2022-2023 m. medžioklės sezoną negalime, kadangi reprezentatyvumą garantuojančiam rezultatui trūksta tyrimo imties. Tačiau, populiacijos amžiaus tendencijos išryškėjo, ypač tai pasakytina apie Suvalkijos regioną, kur tyrimo imtis buvo didžiausia.
Naujasis priedas. Medžioklės ginklai ir šaudymas
