Medžioklės reikmenys

Medžioklės reikmenys. Garso slopintuvai medžioklėje. Ką būtina žinoti prieš pasirenkant?0

Nuotrauka: Kataryna Šterna

Garso slopintuvas atlieka kelias funkcijas. Pirmoji yra iš tiesų sumažinti šūvio garsą, tai yra apsaugoti klausą. Antra, jis mažina atatranką, kartais net labai pastebimai. Trečia, mažina triukšmo taršą gamtoje, todėl miško ir naminiams gyvūnams sukelia mažiau streso. Ketvirta, garso slopintuvas gali pagerinti ir šūvio tikslumą.

Šiandien Lietuvoje garso slopintuvai plačiai naudojami ir lengvai prieinami. Juos siūlo tokios prekybos vietos, kaip e-medziokle.lt ir UAB Valrima, o platus pasirinkimas pristatomas specializuotose platformose. Tarp populiariausių gamintojų išlieka Ase Utra, Stalon, AimSport ir Roedale, kurių modeliai pritaikyti būtent medžioklei.

Duslintuvo sriegis

Geriausia, kai iš karto galima įsigyti ginklą, kurio vamzdis gamykloje jau turi išpjautą sriegį. Visi didieji ginklų gamintojai siūlo tokią galimybę. Tačiau ką daryti, jei ginklas jau nupirktas, o norisi sumontuoti duslintuvą?

Duslintuvo paprastai be sriegio sumontuoti nepavyks, ypač dėl to, kad teisės aktai numato reikalavimą, jog garso slopintuvas turi būti pagamintas pramoniniu būdu. Lietuvoje vamzdžio sriegimo paslaugas teikia specializuotos dirbtuvės ir prekybininkai, bendradarbiaujantys su e-medziokle.lt ar SIA Valrima. Lengviausia, kai ginklas turi keičiamus vamzdžius, tuomet procesas būna gerokai paprastesnis. Jei vamzdis nekeičiamas, jo nuėmimas užtruks šiek tiek ilgiau.

Pirmiausia išmatuojamas vamzdžio skersmuo, tada pagal kalibrą ir duslintuvą parenkamas sriegis. Dažniausiai įmanoma išpjauti tokius sriegius, kaip M14x1, M15x1, M16x1 arba M17x1. Iš esmės sriegį galima išpjauti beveik bet kuriame vamzdyje, išskyrus pačius ploniausius.

Decibelai ir klausos apsauga

Manoma, kad garsas pradeda žaloti klausą, kai ausys tam tikrą laiką veikiamos nustatyto lygio triukšmu. Pavyzdžiui, po aštuonių valandų, praleistų 90 dB triukšme, jau galima kalbėti apie klausos pažeidimo riziką. Yra ir kiti rodikliai, pavyzdžiui, 115 dB užtenka vos 15 minučių.

Tiek garso amplitudė, tiek intensyvumas lemia galimą klausos pažeidimo mastą. Pavyzdžiui, 30 minučių klausytis 90 dB roko muzikos nebus taip pavojinga, kaip šešias valandas praleisti pramoninėje gamykloje ar girdėti nenutrūkstamus šūvius, kurių garso lygis yra 90 dB. Didėjant garso amplitudei, trumpėja laikas, kurį ausys gali pakelti garsą be žalos.

Laikoma, kad ilgalaikėje perspektyvoje klausai kenksmingi yra 85 dB, tačiau dar pavojingesni yra trumpi, bet labai aštrūs impulsiniai garsai, nes šūvio triukšmas vidutiniškai siekia nuo 150 iki 160 dB ar net daugiau. Įprastas pokalbis siekia maždaug 60 dB.

Medžiotojai neretai svarsto, kad duslintuvas esą garso neslopina tiek, kad būtų verta jį naudoti. Skirtingų gamintojų specifikacijose nurodoma, kad duslintuvas vidutiniškai sumažina garsą apie 28–36 decibelų. Tai priklauso nuo modelio, medžiagų, dydžio ir gamintojo. Pavyzdžiui, Ase Utra arba Stalon medžiokliniai modeliai, skirti .308 Win kalibrui, leidžia sumažinti šūvio garsą iki žymiai saugesnio lygio.

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad 30 iki 36 dB yra nedaug, tačiau šūvio garsas sumažinamas iki ausiai labiau pakeliamo lygio. Be to, duslintuvas garsą nukreipia toliau nuo medžiotojo, taip papildomai saugodamas klausą.

Duslintuvų pasirinkimas

Lietuvoje galima įsigyti įvairių gamintojų duslintuvų. Renkantis duslintuvą reikia įvertinti kelis parametrus. Svarbu, kam jis bus naudojamas, medžioklei ar sportiniam šaudymui, kokiam kalibrui, kokia medžiaga atrodo priimtina ir, žinoma, kaina.
Stalon siūlo lengvus ir ergonomiškus duslintuvus, ypač tinkamus medžioklei sėlinant. Jų konstrukcijoje dažnai naudojamas aliuminio ir plieno derinys, leidžiantis sumažinti svorį, bet išlaikyti pakankamą patvarumą.

AimSport gamintojas orientuojasi į universalumą. Jo duslintuvai dažnai pasirenkami dėl gero kainos ir kokybės santykio, jie tinkami tiek medžioklei, tiek treniruotėms.

Roedale duslintuvai laikomi aukštesnės klasės sprendimais, dažnai pasirenkami medžiotojų, kurie vertina maksimalų tikslumą ir ilgaamžiškumą. Šie modeliai dažnai pasižymi solidesne konstrukcija.

Intensyviam naudojimui, taip pat ir didesnio kalibro šaudymui puikiai tinka Ase Utra duslintuvai. Jie gaminami iš metalo lydinių, yra sunkesni, bet pritaikyti didesnėms apkrovoms. Kuo duslintuvas tvirtesnis ir kuo didesnis jo resursas, tuo pats įrankis bus sunkesnis. Jei planuojama medžioti iš bokštelio ar tik nuo atramos, svoris nėra toks svarbus.

Apie duslintuvo svorį verta pagalvoti, jei patinka medžioklė sėlinant. Dėmesį reikia skirti ir duslintuvo ilgiui. Yra modelių, kurie užmaunami ant vamzdžio. Stalon modeliuose dalis konstrukcijos dengia vamzdį, todėl bendras ilgis padidėja mažiau. Tai yra privalumas, nes ginklas išlieka manevringesnis.

Kuo vamzdis ilgesnis, tuo jis tampa nepatogesnis ir prie to reikia priprasti, nes keičiasi ginklo balansas. Dėl šios priežasties kai kurie medžiotojai mano, kad duslintuvo nebus patogu naudoti medžioklėje su varovais, nes vamzdis tampa ilgesnis ir sunkesnis, todėl šaudyti į judantį taikinį gali būti sudėtingiau. Vis dėlto, treniruojantis galima priprasti prie visko.

Duslintuvo kaina

Duslintuvo kaina yra vienas pagrindinių pasirinkimo veiksnių, o kainų diapazonas gana platus – nuo maždaug 250 iki 700 eurų, priklausomai nuo modelio ir gamintojo. Pavyzdžiui, paprastesni AimSport modeliai bus prieinamesni, o aukštesnės klasės Ase Utra ar Roedale modeliai kainuos daugiau dėl naudojamų medžiagų ir konstrukcijos sudėtingumo.

Taip pat reikia suprasti, kad triukšmas niekada nesumažinamas iki nulio. Vis tiek girdimas pliaukštelėjimas, kai kulka viršija garso greitį.

Prišaudymas

Duslintuvas vidutiniškai sumažina galią maždaug 5 procentais. Tai atrodo nereikšminga, tačiau dėl to kulka gali kristi žemiau, nors tai priklauso ir nuo ginklo, ir nuo šovinių, ir nuo kalibro. Pataikymo vieta gali pasikeisti vidutiniškai apie šešis centimetrus, tai yra kulka skrenda šiek tiek žemiau.

Todėl ginklą, optinį taikiklį ir duslintuvą būtina prišaudyti. Verta prisiminti, kokios yra pataikymo vietos su duslintuvu ir be jo, jei kada nors prireiktų šauti be garso slopintuvo.

Iš pataikymų tankio pusės, duslintuvai jį gerina. Kulkos skrenda tiksliau, jų sklaida grupėje būna gerokai mažesnė. Žinoma, tai priklauso ir nuo šovinių, tačiau bendrai rezultatas turėtų pagerėti.

Naudojimas ir priežiūra

Po pirmųjų 200 šūvių bet kurį duslintuvą būtinai reikėtų išvalyti. Yra modelių, kuriuos galima išardyti ir išvalyti pačiam, pavyzdžiui, kai kurie AimSport sprendimai, tačiau yra ir tokių, kuriuos geriau nunešti prekybininkui priežiūrai, pavyzdžiui, sudėtingesni Roedale ar Ase Utra modeliai.

Išardomi modeliai valomi naudojant alyvą. Duslintuvą galima valyti ir ultragarso vonelėje.

Šaudymo metu duslintuve susidaro kondensatas. Jei po naudojimo duslintuvo nenuimsite nuo vamzdžio, vamzdyje gali pradėti formuotis rūdys. Todėl daugelis gamintojų rekomenduoja po šaudymo duslintuvą nuimti, taip pat jį nuimti ir važiuojant namo po medžioklės. Duslintuvą reikėtų laikyti taip, kad per jį laisvai cirkuliuotų oras.

Labai svarbu, kad konkrečiam kalibrui būtų naudojamas atitinkamas duslintuvas, kad nekiltų problemų ar nepageidaujamų pažeidimų.
Pavyzdžiui, jei .243 Win ginklui būtų naudojamas duslintuvas, skirtas .30 kalibrų šeimai, reikia turėti omenyje, kad triukšmas nebus slopinamas efektyviai. Šūvis bus gerokai garsesnis nei su tinkamu prietaisu.

Labai svarbu neviršyti duslintuvo resurso. Skirtingi gamintojai, įskaitant Stalon ir Ase Utra, pabrėžia, kad duslintuvo komforto zona yra apie 10 iki 15 šūvių, po kurių garso slopintuvui reikia leisti atvėsti. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad naudojant magnum kalibrus, duslintuvas įkaista greičiau.

Gamintojai taip pat nurodo, kad duslintuvo montavimą reikia patikėti profesionalams, kad dėl nežinojimo nekiltų nereikalingų problemų. Prieš šaudant būtina įsitikinti, kad slopintuvas tvirtai prisuktas prie vamzdžio. Jei prietaisas laikosi nepakankamai tvirtai, yra bent milimetru pakrypęs, šūvio metu jis bus negrįžtamai sugadintas.

Pasitaikė atvejų, kai duslintuvai dėl įvairių priežasčių sprogo. Tai nutiko dėl neteisingo montavimo, nusidėvėjimo arba dėl to, kad viduje buvo svetimkūnis.

Tinkamai parinktas ir naudojamas garso slopintuvas tampa ne tik komforto, bet ir saugumo bei atsakingos medžioklės dalimi.
Prišaudymas ir duslintuvo įtaka kulkos greičiui

Naudojant garso slopintuvą, vienas svarbiausių praktinių aspektų yra ginklo prišaudymas ir realus poveikis kulkos greičiui. Medžiotojų bendruomenėje vis dar gyvas mitas, kad duslintuvas sumažina kulkos energiją. Tačiau fizika rodo visai ką kita.

Kulkos energija tiesiogiai priklauso nuo jos masės ir greičio. Didžiausią įtaką turi būtent greitis. Tai reiškia, kad bet kokie pokyčiai kulkos greityje daro tiesioginę įtaką energijai. Praktika ir bandymai rodo, kad tinkamai suprojektuotas garso slopintuvas ne tik nesumažina kulkos greičio, bet dažniausiai jį šiek tiek padidina.

Tai paaiškinama gana paprastai. Duslintuvas veikia kaip vamzdžio prailginimas. Kulkai judant per slopintuvą, ją vis dar veikia iš paskos sklindančios parako dujos. Jos toliau stumia kulką į priekį, todėl ji dar šiek tiek įsibėgėja. Praktiniai bandymai su .308 Win kalibru rodo, kad kulkos greitis gali padidėti maždaug 8–10 metrų per sekundę.

Šis efektas nėra vienodas visais atvejais. Jis priklauso nuo kalibro, parako dujų slėgio ir slopintuvo konstrukcijos. Pavyzdžiui, mažesnio slėgio kalibruose, tokiuose kaip 9,3 mm, šis pokytis bus minimalus. O didesnio slėgio magnum kalibruose poveikis gali būti ryškesnis, nes iš vamzdžio išeinančių dujų kiekis ir slėgis yra gerokai didesni.

Svarbu suprasti ir kitą aspektą. Net jei kulkos greitis padidėja, tai nereiškia, kad šūvis tampa galingesnis praktiškai medžioklėje. Šie pokyčiai yra palyginti nedideli, tačiau jie turi įtakos balistikai ir pataikymo taškui.

Būtent todėl įsigijus naują garso slopintuvą ginklą būtina iš naujo prišaudyti, nes pasikeičia sistemos balansas ir šūvio parametrai. Tačiau nuėmus ir vėl uždėjus tą patį, jau prišaudytą slopintuvą, papildomas prišaudymas nėra būtinas, jei jis kiekvieną kartą pritvirtinamas taisyklingai ir vienodai tvirtai.

Šį pokytį lemia ne tik balistika, bet ir papildomas svoris vamzdžio gale. Duslintuvas keičia vamzdžio vibraciją šūvio metu, o tai tiesiogiai veikia kulkos skrydžio kryptį. Jei slopintuvas ir vamzdis idealiai suderinti, skirtumas gali būti nedidelis, apie 2–3 centimetrus. Tačiau realiomis sąlygomis jis dažnai būna didesnis.

Dar vienas svarbus momentas yra montavimas. Duslintuvas visada turi būti prisuktas vienodai ir tvirtai. Net minimalus pakrypimas gali turėti įtakos kulkos skrydžiui ir pataikymo grupei. Blogiausiu atveju, tai gali sukelti ir įrangos pažeidimų.

Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad kulka, skriedama viršgarsiniu greičiu, pati sukuria stiprią smūginę bangą. Tai yra atskiras triukšmo šaltinis, kurio duslintuvas nepanaikina. Būtent dėl šios priežasties net naudojant efektyvų garso slopintuvą šūvis niekada nebus visiškai tylus.

Eksperimentai taip pat parodė, kad net ir keičiant skirtingus duslintuvus tarp šaulių, pataikymo grupės gali skirtis. Tai dar kartą patvirtina, kad kiekvienas medžiotojas turi individualiai įvertinti savo ginklo ir duslintuvo kombinaciją.

Svarbi išvada yra ir apie kalibro atitikimą. Naudojant didesniam kalibrui skirtą duslintuvą mažesniam kalibrui, efektas bus silpnesnis. Dalis dujų tiesiog praeis pro kulką, nes slopintuvo vidinės ertmės nebus optimizuotos konkrečiam diametrui. Tai gali turėti įtakos tiek garso slopinimui, tiek kulkos greičiui.

Apibendrinant galima pasakyti, kad garso slopintuvas daro įtaką šūvio parametrams, tačiau ši įtaka dažniausiai yra teigiama. Kulkos greitis gali šiek tiek padidėti, šūvio komfortas žymiai pagerėja, o tikslumas daugeliu atvejų tampa geresnis. Tačiau visa tai galioja tik tuo atveju, jei ginklas yra tinkamai prišaudytas ir visa sistema veikia kaip vientisas, suderintas mechanizmas.
Pabaigai

Garso slopintuvas medžioklėje nėra tik komforto priemonė. Jis realiai saugo klausą, mažina atatranką ir leidžia šūvį atlikti ramiau bei tiksliau. Nors vis dar pasitaiko klaidingų įsitikinimų apie kulkos energijos sumažėjimą, praktika rodo priešingai. Tinkamai parinktas slopintuvas gali net šiek tiek padidinti kulkos greitį.

Svarbiausia yra tinkamas derinimas. Įsigijus naują slopintuvą ginklą būtina prišaudyti, tačiau naudojant tą patį modelį, pritvirtintą vienodai, papildomai prišaudyti nereikia. Kiekvienas vamzdis ir slopintuvas sudaro individualią sistemą, todėl svarbu ją pažinti.
Galiausiai didžiausią įtaką rezultatui daro ne techniniai parametrai, o pats šaulys. Sumažintas triukšmas ir atatranka leidžia susikoncentruoti į šūvį, o tai ir yra pagrindinė tikslaus pataikymo sąlyga.

„Mačiau per žiūronus, kaip Meškučiuose jie šaudė tuos elnius!“ Pokalbiai apie medžioklę #91

Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris

Susiję straipsniai

Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO

LA.lv