2020-ieji – keisti metai. Vyksta keisti įvykiai, nori nenori keičiasi vertybės, atsiranda naujų, nuogąstaujama, ar pasaulis kada nors bus toks kaip anksčiau. Ir medžioklėje yra įvairių posūkių bei nesibaigiančių iššūkių. Viena vertus, kai kurios jėgos Europos Parlamente bandė uždrausti laukinių žvėrių mėsos vartojimą, o tai reikštų medžioklės pabaigą. Laimė, šis siūlymas buvo atmestas, bet tokiais atvejais supranti, kad mūsų teisė medžioti yra trapi.
Dabar atakuojamas švinas. Ir ne su logišku ir suprantamu siūlymu, pavyzdžiui, riboti gamintojų švininės amunicijos pasiūlą Europoje, o su sudėtingais reikalavimais ir prievolėmis medžiotojams, kurių praktiškai neįmanoma įvykdyti, o kur dar sukontroliuoti. Europos medžioklės ir laukinės faunos apsaugos asociacijų federacija (FACE) šiuo klausimu iškovojo daug pergalių, buvo ir pralaimėjimų, bet ši organizacija, jeigu galiausiai nusileidžia, daro tai dantimis ir nagais kovodama už kiekvieną centimetrą.
Ir pandemija diktuoja savo taisykles, bet kiekvienas žinome, kad saugiausia yra miške, medžioklėje, ir net jeigu atsirastų kolektyvinės medžioklės draudimų ar apribojimų, vis tiek eitume į mišką, kad ir po vieną, nes be to tiesiog negalime. Šiemet patirta įvairių sunkumų, pavyzdžiui, mėsos supirkėjai negali teikti paramos medžioklės ūkiui, bet ar todėl nustosime medžioti? Kas bus, jei visi sudėsime ginklus į seifus ir eisime žaisti tenisą?
Kartą diskusijoje vienas vyras pasakė išmintingus žodžius: medžioklės priešininkai gali kalbėti, rėkti ir spiegti, gali apriboti ir stengtis uždrausti, bet medžioklė yra dabar, ji buvo ir bus visada.
Posted by Žurnalas Medžioklė on Svētdiena, 2020. gada 1. Novembris
Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose.
