Rugsėjis, tai išskrendančių paukščių klykavimai, bulvės sugulusios vagose ir jas renkančios linksmos kasėjos, obuolių ir riešutų bumpsėjimo metas, sausra dzūkijoje nužudė paskutinę viltį prisirinkti baravykų, tačiau grikiams gerai, keliai pilni suvažinėtų žalčių, prasidėjo jų rudeninė migracija, tai rūkų ir voratinkliu metas. Puikiai prisimenu atsitikimą Varčios miško palaukėje, kai žymus medžiotojas naktį nuėjęs atlikti gamtinių reikalų, prie mašinos parsirado tik ryte. Rūkas buvo toks, kad matėsi tik keli metrai, o laumės savo dūsavimais ir voratinklių gausa jį po mišką ir laukus vedžiojo visą naktį, telefono neturėjo. Paslaptingai gražu, tačiau jam liūdna prisiminti ir nelabai kam gali pasigirti..
Prenumeruokite žurnalą tiesiogiai internetu!
Tačiau rūkų, voratinklių ir miško pievų dievai rugsėjo mėnesį yra elniai. Savo baubimu drebina sielas, atrodo kaip tikri visatos valdovai, išmintingi, protingi, gražūs ir galingi, reikia tik pamatyti, kaip 250 kg. sveriantis gyvūnas be garso įveikia tankmes, jo judėjimo greitis stebina. Iš lėto bandau prisėlinti prie pelkėje baubiančio elnio, tačiau prieš mane iš rūko apie 40 metrų atstumu išnyra apie 5- 6 metų amžiaus elnio patinas ir nustebęs sustingsta, nesupranta kas čia darosi, kas čia per padaras prieš jį, akys išsprogusios, ausys stačios, kaklas ištemtas, padaro kokius 10 metrų link manęs ir tada garsiai sušunka H-o-o ir taip pakartoja kokius 6 kartus apibėgdamas mane ratu ir dingsta. Jausmas nesvietiškai geras.
Beveik visą elnių rujos laikotarpį buvau šalia jų, nors visada turėjau ginklą, kažkodėl niekada nekilo noras juo pasinaudoti. Paprasčiausiai vis ieškojau, žiūrėjau, klausiausi ir džiaugiausi. Šiemet jų ruja dzūkijoje įpatinga, Varčios miške man pasirodė elnių patelių trūkumas, tai iššaukė pribrestančių patinų judėjimus iš užimtų savo rujos teritorijų, šiemet kaip niekad elnių judėjimui turėjo įtakos elektriniai piemenys, kuriais ūkininkai apjuosė elnių mėgstamus bruzgynus, tai užkirto kelius įprastinėms jų judėjimpo trasoms ir sujaukė nusistovėjusias rujos vietas, , o rugsėjo 27 dieną jau mačiau du 6-7 metų elnius ramiai besiganant, reiškia jie jau rujoje nedalyvauja.
Pritrūko jaunimo, matyt vilkų keturiomis ar dvejomis kojomis darbas. Rujos metu svarbu rasti elnių pateles, nes šalia jų visada yra jis, arba nustatyti patinų užimtas teritorijas. Ęsant dideliam patinų kiekiui, patelės rinkosi pačius gražiausius ir stipriausius patinus, vienas gražuolis turėjo net 13 patelių haremą, atrodė laimingas, tačiau baubė retai bet galingai. Aplink panašaus patino nebuvo, tai kam gadinti gerklę, juk viską turiu…
Mane kaip medžiotoją liūdina tikro europinio elnio kraujo linijos išnykimas. Prieš 8-10 metų Radviliškio, Panevėžio ir Šiaulių rajonų miškuose paslaptingai atsirado taurieji elniai, turintys Zelandiško porūšio kraujo liniją. Šie patinai didesni, ragai masyvesni, karūnose gausiu šakų (6-8 normalu) įprastas vaizdas pentinas ( vilkinė atauga), kuri dažnai dar turi šakų. Šie patinai daug galingesmi ir jau 4 -5 metų turi medalių vertus ragus. Tai visiškai sujaukė atrankos kriterijus ir manau atėmė vietinio ( įprasto) porūšio išlikimo galimybę. Reikia įsivaizduoti, kas būtų buvę, jei savo laiku Lietuvoje butų neišmedžioti pabandymui atvežti Sibiro stirninai.. Tačiau šie klausimai niekam neįdomūs. Šiuo metu dar vyksta briedžių ir danielių ruja, tačiau ji daugiau paslaptinga ir mažiau triukšminga.
Rugsėjo dvidešimtos dienos ankstyvą rytą mane pažadino varnėnų švilpavimai, dar laukuose slampinėjo pempių būriai, pirmuosius gervių atsisveikinimo klykavimus išgirdau rugsėjo 28 d. , spalio pirmomis dienomis brandūs stirninai pradęjo mesti ragus. Šiaip miške pabūti labai smagu, ypač kai karaliauja nuostabus dievo sutvėrimas, tai briedmusė. Sėdi sau ramiai ir staiga pradeda šiauštis galvos plaukai, ar kažkas tikrina bambikės formą ar dar kai ką žemiau.. Linksma iki ašarų.
Mane stebina kova už naktinių matymo taikiklių įteisinimą ir viešai sakomi argumentai. Šiandien žmonėms reikia sakyti tiesą, naktinių taikiklių naudojimas užtikrina medžioklės kultūrą, gerina šūvio saugumą, mažina gyvūnų kančias (mažėja sužeidimų skaičius), įgalina geriau reguliuoti populiacijų kokybę ir kiekį, o garso slopintuvai mažina šūvio aštrumą ir saugo žmonių sveikatą. Ir tai visiškai nesusiją su vaizdai iš populiarių kovinių filmų, kur šaudoma be garso ir viskas krenta. Žmonės neturi jokių teisingų žinių apie šiuos medžioklės įrankius. Tai naudojama beveik visoje ES valstybėse ir niekur nebuvo išnaikintos jokios žvėrių populiacijos. Tačiau mane stebinai tai, kad politikai nepasitiki savo tauta, medžiotojus prilygina vos ne banditams. Keista, visa Europa pasitiki, o Lietuvos valdžiažmogiai – ne. .
Atsibuskite politikai ir rinkėjai Jeigu šiandiena yra grubiai ribojama suteikta medžiotojams galimybė reguliuoti populiacijų kokybę ir gausą, tai gal būkit garbingi ir prisiimkit nors dalinę žalos padarymo miškams ir žemės ūkio pasęliams atlyginimo naštą. Panaši situacija buvo 1996 metais, kai reikėjo įteisinti ginklus savigynai. Tada buvo tie patys argumentai: tauta dar nepribrendusi, išsišaudys, brakonieriaus, plėšikaus ir t.t. Įdomu, kas užsako muziką puikiam politiniam šokiui ?
Šiuo metu galima medžioti tauriuosiu selnius, briedžius, šernus, stirnas , danielius, kiaunes, šeškus, barsukus, bebrus, lapes ir t.t. Žodžiu beveik viską, kam yra nustatyti medžioklės terminai, išskyrus vilkus ir pilkuosius kiškius. Labai prašau, nemedžioti elninių žvėrių patelių, likusiems vieniems jaunikliams bus labai sunku išgyventi. .
Nei plauko nei tauko!
Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas Raimondas Ribačiauskas
Naująjį žurnalo numerį jau galima įsigyti spaudos vietose ir internete!
