Šaltinis: Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MEDŽIOKLĖS ĮSTATYMO NR. IX-966 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIIIP-4819, LIETUVOS RESPUBLIKOS MEDŽIOKLĖS ĮSTATYMO NR. IX-966 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO 51 STRAIPSNIU ĮSTATYMO NR. XIIIP-4823, LIETUVOS RESPUBLIKOS MEDŽIOKLĖS ĮSTATYMO NR. IX-966 PAPILDYMO 5 1 STRAIPSNIU ĮSTATYMO NR. XIIIP-4825 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVŪNŲ GEROVĖS IR APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-500 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIIIP-4845 PROJEKTŲ
2020 m. lapkričio 25 d. Nr. 1317
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2020 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. SV-S-1638 „Dėl teisės aktų projektų išvadų“ 8-11 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria :
1. Nepritarti Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4819 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-4819) dėl šių priežasčių:
1.1. Įstatymo projektu Nr. XIIIP-4819 siūlomas nustatyti teisinis reglamentavimas, t. y., kad Aplinkos ministerija turėtų užtikrinti, kad medžioklė Lietuvos Respublikos teritorijoje būtų vykdoma laikantis Lietuvos Respublikos medžioklės įstatyme nurodytų etiškumo, racionalumo, gyvūnų apsaugos, saugumo ir sėkmės kriterijų, įskaitant draudimą vykdyti medžioklę tam prieštaraujančiais būdais ir (ar) įrankiais, neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyto teisėkūros aiškumo principo, reiškiančio, kad teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus, nedviprasmiškas ir kad nesudarytų sąlygų skirtingai interpretuoti įstatymo nuostatas, nes Įstatymo projekte Nr. XIIIP-4819 minimų etiškumo, racionalumo, gyvūnų apsaugos, saugumo ir sėkmės kriterijų turinys neatskleistas. Be to, Įstatymo projektu Nr. XIIIP-4819 siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, ministerija steigiama formuoti valstybės politiką, taip pat organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą ministrui pavestose valdymo srityse, o valstybės politiką ministrui pavestose valdymo srityse įgyvendina ir šios politikos formavimą ir įgyvendinimą aptarnauja įstaigos prie ministerijos, kaip tai numatyta Vyriausybės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 6 straipsnyje numatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo biudžetinė įstaiga Aplinkos apsaugos departamentas.
1.2. Įstatymo projektu Nr. XIIIP-4819 siūlomas numatyti teisinis reglamentavimas yra perteklinis toje dalyje, kurioje numatyta, kad Aplinkos ministerija, siekdama užtikrinti, jog medžioklė Lietuvos Respublikos teritorijoje yra vykdoma laikantis Medžioklės įstatyme naujai įvedamų kriterijų, įskaitant draudimą vykdyti medžioklę tam prieštaraujančiais būdais ir (ar) įrankiais, priima teisės aktus, kadangi galiojančio Medžioklės įstatymo 5 straipsnio 2 2 dalies 1 punkte jau yra numatyta, kad Aplinkos ministerija tvirtina Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, kuriose inter alia nustato draudžiamus ir leidžiamus medžioklės būdus ir jų taikymo terminus bei draudžiamus ir leidžiamus naudoti įrankius.
1.3. Į Medžioklės įstatymą įtraukus Įstatymo projektu Nr. XIIIP-4819 siūlomus naujus ir neapibrėžtus kriterijus, pavyzdžiui, sėkmės, nacionalinis teisinis reguliavimas būtų nebesuderintas su tarptautiniuose ir Europos Sąjungos teisės aktuose įtvirtintais tikslais ir principais, t. y. uždrausti tokius medžioklės būdus ir priemones, kurios gali sukelti stiprų rūšių populiacijos trikdymą ar net rūšies išnykimą vietiniu mastu. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Medžioklės taisyklės), numatytu teisiniu reguliavimu įgyvendinamos 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos ir 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos bei Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos (Berno) konvencijos nuostatos dėl draudžiamų medžioklės būdų bei draudžiamų medžioklėje naudoti įrankių ir priemonių – šių apribojimų sąrašas sudarytas įgyvendinant įsipareigojimą uždrausti neatrankinius medžioklės būdus, įrankius ir priemones, dėl kurių naudojimo laukinių gyvūnų ir paukščių populiacijos gali išnykti vietiniu mastu arba būti labai trikdomos.
2. Nepritarti Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir papildymo 51 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIIP-4823 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-4823) ir jį lydinčiam Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4845 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP -4845) dėl šių priežasčių:
2.1. Medžioklėje draudžiamų ir leidžiamų naudoti įrankių nustatymas nelaikytinas medžioklės, kaip ūkinės veiklos, ribojimu ar draudimu, kuriuo daromas esminis poveikis medžioklei, kaip ūkinei veiklai, ir kurį būtina įtvirtinti Medžioklės įstatyme. Svarbiausi medžioklės, kaip ūkinės veiklos, ribojimai ir draudimai jau yra nustatyti Medžioklės įstatyme, t. y. nustatyti reikalavimai asmenims, kuriems gali būti suteikiama teisė medžioti ir išduodamas medžiotojo bilietas (14 straipsnio 1 ir 2 dalis), taip pat reglamentuota leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius tam tikrame medžioklės plotų vienete (toliau – leidimas) išdavimo tvarka, inter alia reikalavimai asmeniui, kuriam gali būti išduodamas leidimas (10 straipsnio 1 dalis), bei nustatytos teritorijos, kuriose medžioti draudžiama (7 straipsnio 2 ir 4 dalys). Nustatant medžioklėje draudžiamus ir leidžiamus naudoti įrankius ar kitus reikalavimus medžioklei, pavyzdžiui medžioklės būdus ar terminus, asmeniui suteikta teisė vykdyti ūkinę veiklą – medžioti – nėra uždraudžiama ar apribojama (teisė medžioti išlieka, medžiotojo bilieto ar leidimo galiojimas nesustabdomas) – tiesiog asmuo, vykdydamas veiklą, privalo laikytis nustatytos tvarkos, kuri skirta užtikrinti jo paties saugumą, laukinės gyvūnijos apsaugą nuo neracionalaus ar neetiško naudojimo.
2.2. Pritarus Įstatymo projektui Nr. XIIIP-4823 ir jį lydinčiam Įstatymo projektui Nr. XIIIP-4845, nacionalinis teisinis reguliavimas nebeužtikrintų 1.3 papunktyje minėtuose tarptautiniuose ir Europos Sąjungos teisės aktuose įtvirtintų tikslų ir principų, t. y. uždrausti tokius medžioklės būdus ir priemones, kurios gali sukelti stiprų rūšių populiacijos trikdymą ar net rūšies išnykimą vietiniu mastu, įgyvendinimo nacionaliniu mastu, kadangi medžioklėje draudžiamų naudoti įrankių nebebūtų galima reglamentuoti Medžioklės taisyklėse, tačiau ir Medžioklės įstatyme jie liktų nereglamentuoti – Įstatymo projekto Nr. XIIIP-4823 2 straipsniu keičiamo įstatymo 51 straipsnyje siūloma nustatyti tik medžiojant leidžiamus naudoti įrankius.
3. Nepritarti Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 papildymo 51 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIIP-4825 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-4825), nes Įstatymo projektu Nr. XIIIP-4825 siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas neatitiktų Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktuose numatytų teisėkūros principų – teisėkūros efektyvumo, reikalaujančio pasirinkti veiksmingiausiai ir 3 ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančias pasiekti priemones, bei teisėkūros aiškumo, reiškiančio, kad teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, kadangi tą patį klausimą, t. y. draudžiamus naudoti medžioklės įrankius ir priemones, reglamentuotų du skirtingo lygmens teisės aktai – viena dalis draudžiamų naudoti įrankių būtų nustatyta Medžioklės įstatyme, kita dalis – Medžioklės taisyklėse.
Laikinai einantis Ministro Pirmininko pareigas Saulius Skvernelis
Laikinai einantis aplinkos ministro pareigas Kęstutis Mažeika
Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose.
