LMS Gamta
2017 m. lapkričio 2 d. aplinkos ministras savo įsakymu Nr. D1-887 patvirtino 17 asmenų darbo grupę vilko apsaugos plano sudarymui ir vilko apskaitos metodikai nustatyti. Į Darbo grupę buvo įtrauktos suinteresuotas puses. Derybų metu minėta darbo grupė, kuriai iš esmės “toną uždavė” gamtos apsaugos asociacijos “Baltijos vilkas” atstovai, nustatė vilkų stebėjimo monitoringą, apskaitos pagal pėdsakus metodiką, minimalų ir maksimalų gaujų (šeimų) skaičių, vidutinį gaujos (šeimos) padidėjimą, gaujos (šeimos) dydį, sumedžiojimo limitų nustatymo tvarką ir t.t.
VDU Žemės ūkio akademijos Medžioklėtyros laboratorijos mokslininkai nustatė vilkų apskaitos pagal pėdsakus registravimo tvarką, apmokė medžiotojus vienijančių klubus ir būrelius kaip teisingai atlikti apskaitą ir ją registruoti informacinėje sistemoje BIOMON. Taip pat pastoviai atliekami sumedžiotų vilkų genetiniai tyrimai. Tai milžiniški darbai, reikalaujantys didelių žmogiškų išteklių ir pastangų.
Apjungiant genetinių tyrimų ir kitus aktualius duomenis Lietuvoje šiuo metu gyvena minimaliai 63 vilkų gaujos ( šeimos) (maksimalus leistinas skaičius 62) ir jos padengia visą šalies teritoriją. Vilkiukus veda ne jaunesnės kaip 4 metų patelės ir tai rodo, kad šeimos yra tvirtos, dalis brandžių patelių patiria psichologinę kastraciją, jos negali sudaryti naujų šeimų, nes paprasčiausiai nėra laisvų medžioklės plotų. Gaujoje sumedžiojus vaikus vedančią patelę, jos vietą iš karto užima kita. Tai rodo, kad vilkų populiacija yra stabili ir jos augimo tempai tokie dideli,kad daro didelę žalą naminiams gyvūnams ir laukiniams kanopiniams žvėrims.
Nustatnt vilkų sumedžiojimo limitą manau būtina vadovautis mokslininkų rekomendacijomis ir turima nenuginčijama genetinių tyrimų medžiaga. Manome, kad būtina išlaikyti vidutinį vilkų šeimų skaičių – apie 50. Todėl nustatant vilkų sumedžiojimo limitą jis turi būti ne mažesnis kaip 212.
Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose!
