Medžioklės reikmenys

Leica Geovid Pro 32 – kalnų skalpelis Lietuvos pievose0


Leica Geovid Pro 32
Leica Geovid Pro 32
Gamintojo reklaminė nuotrauka

Tekstas ir nuotraukos: Artūras Surmovičius

Kaip teigia pats gamintojas, Leica Geovid Pro 32 – kompaktiškiausi ir galingiausi jų žiūronai su integruotu tolimačiu. O toks Leica teiginys daug vertas, nes Leica pirmieji pasaulyje sujungė žiūronus su tolimačiu ir prieš 30 metų išleido pirmuosius Geovid.

Pirmas įspūdis, paėmus žiūronus į rankas: gerai, suprantu, už ką tiek mokėti. Žiūronai lengvi, visi mechanizmai veikia puikiai: kas turi veikti tvirtai – veikia tvirtai, kas turi veikti sklandžiai – veikia lengvai ir sklandžiai.

Vaizdas – aštrus it skalpelis. Jo kokybė nepaprasta, net mažiausias detales galima įžiūrėti aiškiai ir ryškiai, taip pat ir prietemoje (šviesos pralaidumas – 91 proc.), nepaisant kompaktiško dydžio. Šie žiūronai tapo viena iš priežasčių, nulėmusių sėkmingą šernų medžioklę, nes, žvelgdamas per kirtimą, galėjau pastebėti, kad viena smulki šakelė juda šiek tiek netipiškai ir ne pagal vėją. Tą vakarą tai atskleidė, kad ten esama šernų. Savo akimis to už 250 m nebūčiau pamatęs.

Leica Geovid Pro 32
Gamintojo reklaminė nuotrauka

Žiūronai kompaktiški ir lengvi, magnio lydinio korpusas. Tai pliusas, kurį galima įvertinti ne tik kalnuose, bet ir medžiojant Lietuvoje, ypač sėlinant. Porą valandų pavaikščiojus papildomi gramai ima spausti sprandą. Lęšis neužrasos – žiūronai užpildyti azotu, ko ir tikimasi iš šios klasės žiūronų.

Įrenginio ergonomika puiki. Viskas patogu ir malonu liesti. Naudojimas paprastas: du mygtukai, intuityvi parinktis, viskas savo vietose. Mygtukai įtaisyti taip, kad būtų galima juos atskirti liečiant, taigi, norint išmatuoti atstumą ar pakeisti nustatymus, nereikia atsitraukti nuo stebėjimo.

Tolimatis veikia greitai (0,3 s) ir turi du režimus: automatinį ir rankinį. Rankiniu režimu atstumas nustatomas spustelėjus mygtuką, automatiniu režimu atstumas nustatomas automatiškai iki tos vietos, į kurią nukreiptas. Galima išmatuoti nuo 9 iki 2300 m atstumą – Lietuvoje sąlygomis tai daugiau nei pakankamai. Matavimo tikslumas: +/−0,5 m iki 200 m ir +/−1 m iki 400 m.

Žiūronus galima sujungti su programėle Leica Ballistics, o tai smarkiai praplečia jų funkcionalumą. Programėlėje galima iš meniu pasirinkti savo šaudmenis, įvesti savo duomenis. Jei sąraše naudojamo šovinio nėra, galima paprašyti jį pridėti – mano atveju tai buvo atlikta per dvi dienas. Įvedus visus duomenis programėlė veikia kaip balistinis skaičiuotuvas su krūva funkcijų – reikia tik valioti visas panaudoti.

Čia reikia turėti omenyje, kad visa tai pritaikyta nuo mažo iki 800 m atstumo, tolimesniems matavimams ir skaičiavimams būtina įsigyti papildomą paketą.

Leica Geovid Pro 32
Gamintojo reklaminė nuotrauka

Labai naudinga funkcija – matuojamo taško pažymėjimas žemėlapyje: įjungus programėlę ir išmatavus atstumą iki taško X, jį galima skirtingais būdais pažymėti (praktikoje išbandytu kompaso stiliaus rodmenimi ir Google Maps). Ir tada po šūvio galima eiti į vietą, naudojantis programėlės kompasu (paprasta strėlyte, rodančią taško kryptį), ar eiti link taško, pažymėto Google Maps.

Tai labai praverčia medžiojant vietose, kur gamtovaizdis vienodas ir nėra daug orientyrų: javų lauke, dideliame kirtime, pievose su aukšta žole ir pan., kai po šūvio nebesupranti, kur tiksliai krito gyvūnas. Bent jau man tai labai padėjo greičiau surasti vietą, kur krito sumedžiotas šernas.

Prieš šaudamas išmatavau atstumą iki šerno, tą tašką pasižymėjau žemėlapyje ir liko tiesiog sekti strėlytę. Nereikėjo ieškoti – lyg turėtų būti prie tos krūmo šakos, lyg prie anos aukštesnės žolės ar štai to kelmo, – kas bet kuriuo atveju ne pats geriausias orientyras prietemoje, nes nebūna taip, kad kirtime būtų tik vienas krūmas ar kelmas.

Kompaso atvaizdas
Nuotrauka: iš archyvo

Google Maps atvaizdas
Google Maps atvaizdas

Nors žiūronai apskritai puikūs, jie turi ir keletą trūkumų. Kai kurie subjektyvūs ir greičiau juos būtų galima pavadinti tam tikra specifika nei trūkumu.

Pirmiausia, ką iškart norisi paminėti, – tai kaina, siekianti apie 2900 eurų. Žinoma, tai subjektyvus trūkumas, nors šiuo atveju kaina atitinka vertę. Jei norisi geriausio iš visų kategorijos įrenginio, pagaminto pirmaujančio pasaulyje gamintojo, pasižyminčio išskirtine kokybe ir klientų aptarnavimu, už tai tenka susimokėti.

Taigi, šis trūkumas reliatyvus, ypač turint galvoje, kad panašios kokybės kitų gamintojų žiūronai nebus labai pigesni, dargi dažnai ir brangesni. Čia taip pat reikia įvertinti ir platų funkcionalumą, kurį suteikia žiūronai su programėle. Bet kad išbandytumėte jo funkcionalumą iki galo, reikia pasiimti jį kur nors šiek tiek toliau nei į medžioklę gražiosiose Lietuvos pievose.

Santykinis trūkumas yra ir Leica Ballistics programėlė, kuri, nepaisant plataus funkcionalumo, galėtų būti šiek tiek intuityvesnė ir paprastesnė. Tai nėra visiškai susiję su pačiais žiūronais kaip įrenginiu, vis dėlto ši programėlė naudojama kartu su jais. Sutinku, kad kalnuose būna daugiau laiko išmaigyti visus mygtukus, Lietuvos sąlygomis medžioklėje sėlinant norėtųsi, kad reikiamus veiksmus programėlė atliktų šiek tiek greičiau. Programėlė veikia santykinai lėtai ne dėl to, kad strigtų pati, tiesiog kai kurios jos funkcijos nepakankamai intuityvios. Bent jau taip pasirodė man.

Prie neginčijamų trūkumų galiu paminėti objektyvų dangtelius. Dangtelių tvirtinimas nepritaikytas lauko sąlygoms. Juos lengva pamesti, kas ir nutiko per pirmąją medžioklę. Vieną akimirką apsižiūrėjau, kad likęs tik vienas dangtelis, o antras, ko gero, įkritęs į kokį krūmą ar žolę. Nuo to laiko į medžioklę žiūronus imu be dangtelių, juos palieku krepšyje. Apskritai Leica gamykloje būtinas dizainerių ir inžinierių susirinkimas, kuriame būtų nuodugniai išnagrinėta jų gaminamų objektyvų dangtelių problema, nes ir Leica Calonox sprendimas toli gražu ne tobulas. Tačiau sprendžiant iš to, kad dangtelius galima įsigyti atskirai, tikėtina, kad gamykloje apie šią problemą jau žinoma.

Apibendrinant – šie žiūronai labai tikslus instrumentas, neabejotinai padidinsiantis medžioklės sėkmę ir Lietuvos sąlygomis, nors ir pritaikytas labiau medžioklei kalnuose, kur galėtų atsiskleisti visa jėga. Atvaizdai ir bendra žiūronų kokybė, ergonomika – paties aukščiausio lygio. Jei širdžiai artimesnė analoginė medžioklė, naudojantis senu geru stiklu, o ne termovizoriais ar naktiniais taikikliais, ir galite ištverti kainos keliamą skausmą (pradėjus naudotis žiūronais šis gerokai apmalšta) – Leica Geovid Pro 32 tikrai turėtų atsidurti jūsų medžioklės krepšyje.

PRENUMERUOKITE Žurnalą iki 2023 metų pabaigos!

Susiję straipsniai

Naujas žurnalo numeris jau greitai prekyboje!

LA.lv