Pastaruoju metu kyla daug diskusijų dėl invazinių gyvūnų medžioklės su šunimis tamsiuoju paros metu. Tema karšta, tad natūraliai kyla klausimų, kokius įsipareigojimus ES turi Lietuva, koks invazinių gyvūnų populiacijų dydis ir jų valdymo strategija, ar medžiotojai čia bus reikalingi? Šiais ir kitais aktualiais klausimais Medžioklės žurnalo redakcija kalbina Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyriausiąją specialistę Laurą Janulaitienę, kuruojančią saugomų ir invazinių gyvūnų temą. Redakcija tikisi, kad atsakymai bus naudingi ne tik medžiotojams, bet ir įstatymų pataisas teikiantiems politikams bei visuomenei.
Kokie ES teisės aktai, taikomi ir Lietuvoje, reglamentuoja invazinių gyvūnų populiacijų valdymą?
Pasaulis, kartu ir Europa, pastaruoju metu invazinių augalų ir gyvūnų daromą žalą biologinei įvairovei, ekonomikai – per miškininkystės, žuvininkystės, žemės ūkio sektorius, ekoturizmą ir kitas sritis – jaučia labiau nei bet kada anksčiau. Kad ši problema tikrai didelė, rodo ir padaryti nuostoliai: vien 2008 m. ES invazinių rūšių padaryta žala prilygo apie 12 mlrd. eurų. JAV skaičiuojama, kad per 200 metų į jų teritoriją pateko apie 50 tūkst. svetimžemių augalų, gyvūnų ir mikroorganizmų rūšių, kurios kasmet padaro apie 138 mlrd. dolerių žalą. Bet tik keliančios grėsmę biologinei įvairovei, žmogaus sveikatai, ekonomikai svetimžemės rūšys tampa invazinės. Todėl 2014 m. ES priėmė Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1143/2014 dėl svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo, kuriuo visos ES šalys įsipareigojo savo teritorijoje imtis į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą, kitaip vadinamą ES invazinių rūšių sąrašu, įtrauktų invazinių rūšių kontrolės. 2016 m. į šį sąrašą buvo įtrauktos 37 augalų ir gyvūnų rūšys, 2017 ir 2019 m. šis sąrašas buvo papildytas ir dabar jame yra 66 rūšys.
Į ES invazinių rūšių sąrašą įtrauktas invazines rūšis laikyti, veisti, auginti, dauginti, naudoti arba mainyti, vežti ar paleisti į aplinką griežtai draudžiama. Naudoti gyvus gyvūnus, gyvybingus augalus, grybus ir mikroorganizmus bei gyvybingas jų dalis, kai rūšys įtrauktos į šį sąrašą, leidžiama tik gavus leidimą moksliniams tyrimams, ex situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje, arba tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus. Šiuos leidimus išduoda Aplinkos apsaugos agentūra. Mūsų šalyje tik Lietuvos zoologijos sodas turi tokį leidimą laikyti ES invazines rūšis.
Kadangi į ES invazinių rūšių sąrašą yra įtraukta gyvūnų rūšių, kurias laiko, veisia ar kitaip naudoja privatūs asmenys, zoologijos sodai ir kiti asmenys, Europos Komisija šių rūšių savininkams nustatė pereinamuosius laikotarpius, kad jie galėtų įgyvendinti tam tikras sąlygas. Asmenims, kurie nekomerciniais tikslais laiko augintinius, įtrauktus į šį sąrašą, tuos gyvūnus leidžiama laikyti iki natūralios jų mirties ir vežti į ES, iš ES arba per ES teritoriją, jei tuos gyvūnus turėjo dar prieš įtraukiant juos į ES invazinių rūšių sąrašą, jie yra laikomi uždaroje valdoje ir imtasi visų priemonių, kad jie nesidaugintų ir neištrūktų į laisvę.
Asmenims, kurie laiko invazines rūšis komerciniais tikslais ir jas įsigijo prieš tas rūšis įtraukiant į ES invazinių rūšių sąrašą: 1) leidžiama ne ilgiau kaip 2 metus nuo konkrečios rūšies įtraukimo į šį sąrašą laikyti ar vežti tos rūšies gyvus egzempliorius arba galinčias daugintis jų dalis, siekiant juos (jas) parduoti arba perduoti asmenims, kuriems išduotas leidimas naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje, jei egzemplioriai laikomi uždaroje valdoje ir vežami uždarame konteineryje ir jei sudarytos visos sąlygos, kad tie egzemplioriai negalėtų daugintis ar ištrūkti į laisvę, arba tuos egzempliorius sunaikinti nesukeliant kančios, siekiant išeikvoti jų išteklius vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka; 2) gyvus egzempliorius parduoti arba perduoti asmenims nekomerciniais tikslais leidžiama 1 metus po jų įtraukimo į ES invazinių rūšių sąrašą, jei egzemplioriai laikomi uždaroje valdoje ir vežami uždarame konteineryje ir sudarytos visos sąlygos, kad tie egzemplioriai negalėtų daugintis ar ištrūkti į laisvę.
Šiuo reglamentu siekiama ne tik riboti invazinių rūšių naudojimą, bet ir valdyti jų plitimą – kiekviena valstybė turi pasirengti ES invazinių rūšių netyčinės introdukcijos ir plitimo kelių analizę (ją galite rasti Aplinkos ministerijos interneto svetainėje), o pagal ją parengti veiksmų planus, kuriuos šiuo metu rengia Gamtos tyrimų centro specialistai. Plačiai paplitusioms ES invazinėms rūšims valstybė taip pat turi parinkti valdymo priemones, kad jų poveikis biologinei įvairovei, atitinkamoms ekosistemų funkcijoms, žmonių sveikatai ar ekonomikai būtų kuo mažesnis. Šios valdymo priemonės turi būti proporcingos poveikiui aplinkai, pritaikytos specifinėms šalies aplinkybėms, pagrįstos sąnaudų ir naudos analize, praktiškai įgyvendinamos ir pan.
Lietuvoje neigiamu invazinių rūšių poveikiu susirūpinta anksčiau. 2001 m. į Lietuvos invazinių rūšių sąrašą buvo įtraukta tik viena augalų rūšis – Sosnovskio barštis, o 2004 m. – jau keturios invazinės augalų rūšys, 2009 m. sąrašas papildytas dar dviem rūšimis, 2014 m. į jį įtraukta 19 invazinių augalų rūšių. Šiuo metu Lietuvoje yra 39 invazinių augalų ir gyvūnų rūšys.
Nors leidimų išdavimo sistema nacionalinio ir ES invazinių rūšių sąrašuose esančioms rūšims skiriasi, tačiau valdymo, naikinimo priemonės taikomos tos pačios.
Ar Lietuva teikia ataskaitas ES apie šiuos gyvūnus? Ar ši ataskaita yra viešai prieinama paprastiems žmonėms?
2019 m. Lietuva, kaip ir visos ES šalys, pateikė pirmąją ataskaitą apie Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 įgyvendinimą. Ši ataskaita buvo parengta nupirkus paslaugą, ji turės būti atnaujinta po šešerių metų. Kol kas ji nėra prieinama viešai.
Kokių sankcijų susilaukia šalis, jei nepateikia ataskaitos ar nesuvaldo invazinių gyvūnų populiacijų augimo arba plitimo?
Jei šalis nepateikia ataskaitos ar netinkamai valdo invazinių rūšių plitimą, Europos Komisija prašo pateikti pagrįstą paaiškinimą, dėl kokių priežasčių ji nebuvo pateikta ar nesiimta reikalingų veiksmų, ir svarsto, kokias sankcijas reikėtų taikyti.
Kokios institucijos Lietuvoje prižiūri, renka duomenis apie invazinių gyvūnų populiacijas, jas kontroliuoja ir pan.?
Invazinių rūšių valdymo funkcija priskirta Aplinkos ministerijai, kuriai padeda sudaryta Invazinių rūšių kontrolės taryba, leidimus išduoda Aplinkos apsaugos agentūra, o kontrolę vykdo Aplinkos apsaugos departamentas, Muitinės departamentas, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, savivaldos institucijos.
Invazinių rūšių valdymo sistema šiuo metu kuriama – per kelerius metus bus įdiegta Biologinės įvairovės informacinė platforma, kurioje bus invazinių ir svetimžemių rūšių modulis su rūšių paplitimo žemėlapiais bei kita informacija. Nuo 2019 m. Gamtos tyrimų centras vykdo ES lėšomis finansuojamą projektą, kurio metu bus surinkta medžiaga apie 100 invazinių ir svetimžemių rūšių paplitimą gamtoje, parengti paplitimo žemėlapiai, naikinimo metodikos ir kt. Projekto metu surinkta informacija bus analizuojama, atnaujinami veiksmų planai dėl valdymo priemonių ir sprendžiama, kokioms rūšims kontroliuoti reikia imtis būtinų priemonių. Aplinkos ministerija šiuos veiksmus derina su Invazinių rūšių kontrolės taryba bei suinteresuotosiomis institucijomis ar organizacijomis.
Ar medžioklė ir medžiotojai yra vieninteliai, galintys suvaldyti šias populiacijas? Kas dar gali arba turi teisę tai daryti?
Medžioklė – vienas plačiausiai taikomų invazinių žinduolių ir paukščių kontrolės metodų, medžiotojų tinklas šalyje yra platus ir turi senas tradicijas. Manau, kad tinkamas medžiotojų informavimas, švietimas ir atsakingumas galėtų daryti didelę teigiamą įtaką mažinant invazinių gyvūnų rūšių populiacijas, reguliuojant jų plitimą. Kiti asmenys, pavyzdžiui, gamtosaugos organizacijos ir institucijos ar privatūs asmenys, taip pat įgyvendina invazinių gyvūnų naikinimo priemones per projektus, iniciatyvas. Vis dėlto medžioklės plotų naudotojai geriausiai žino apie savo medžioklės plotuose esančius gyvūnus, todėl sąmoningas ir aktyvus jų dalyvavimas valdant invazinių rūšių plitimą yra viena efektyviausių priemonių.
Vis pasirodo informacijos, kad meškėnai siaubia Kuršių neriją, jau plinta Klaipėdos rajone, aplink Žuvintą ir kitas teritorijas. Jų nuolat pastebi medžiotojai. Tad kokio dydžio šiuo metu yra meškėnų populiacija?
Informacija apie paprastųjų meškėnų plitimą nuolat renkama, bet sunku pasakyti, kiek šiuo metu šalyje yra šių gyvūnų. Fiksuojami pavieniai atvejai Kuršių nerijoje, Pietų Lietuvoje. Meškėnų stebėjimo faktus renka Gamtos tyrimų centro specialistai, Valstybinių saugomų teritorijų direkcijos, savivalda, žinoma, informuoja ir medžiotojai. Būna atvejų, kai supainiojama su mangutu. Ši rūšis natūraliai plinta iš pietryčių, todėl, deja, meškėnai bus pastebėti dar ne kartą. Ypač svarbu efektyvi ir sąmoninga kontrolė, medžioklė.
Kokia kanadinės audinės, manguto, nutrijos, ondatros situacija? Ar populiacijos auga, ar mažėja?
Šiuo metu Gamtos tyrimų centras vykdo šių rūšių inventorizaciją gamtoje ir kitais metais turėsime duomenis. Preliminariais duomenimis, kanadinės audinės, manguto, ondatros populiacijos – nedidėjančios. Nutrijos pastebimos labai retai, fiksuojami pavieniai atvejai.
Kokią grėsmę invazinės gyvūnų rūšys kelia vietinėms gyvūnų, saugomų rūšių populiacijoms, saugomoms teritorijoms, žmonėms?
Invazinių rūšių plitimas yra tiesiogiai su žmonių veikla susijęs procesas, kuris intensyvėja dėl globalizacijos (pasaulinės prekybos, transporto, turizmo) ir klimato kaitos. Apskaičiuota, kad ES ir kitų Europos šalių aplinkoje apytikriai 12 tūkst. rūšių yra svetimžemės, o maždaug 10–15 proc. iš jų – invazinės. Invazinės rūšys – viena pagrindinių grėsmių biologinei įvairovei ir atitinkamoms ekosistemų funkcijoms, ypač geografiškai ir evoliuciškai izoliuotose ekosistemose, mažose salose. Invazinių rūšių keliama grėsmė biologinei įvairovei ir atitinkamoms ekosistemų funkcijoms gali būti įvairių formų, įskaitant didelį poveikį vietinėms rūšims ir ekosistemų struktūrai ir funkcijoms keičiant buveines, taip pat jos gali būti plėšrios, konkurencingos, platinti ligas, išstumti vietines rūšis didelėje paplitimo arealo dalyje ir dėl hibridizacijos nulemti jų genetinius pakitimus. Invazinių rūšių plitimas yra po tiesioginio buveinių naikinimo antra pagal svarbą šių laikų grėsmė daugelio pasaulio regionų biologinei įvairovei. Todėl kiekvienos invazinės rūšies atsiradimas ir plitimas šalyje sukelia neigiamą poveikį, ypač saugomoms, retoms rūšims.
Nėra atlikta daug tyrimų apie invazinių rūšių platinamas ligas, kenkėjus, tačiau vienas plačiausiai žinomų pavyzdžių – vėžių maro plitimas su invazinėmis rainuotųjų ir žymėtųjų vėžių rūšimis.
Kokius medžioklės ar invazinių gyvūnų naikinimo būdus leidžia ES ir kiti tarptautiniai teisės aktai? Gal žinoma kitų šalių praktika?
Reglamentas (ES) Nr. 1143/2014 pabrėžia, kad „taikant kai kurių invazinių svetimų gyvūnų rūšių likvidavimo ir valdymo priemones, kai tai būtina kai kuriais atvejais, gyvūnai gali patirti skausmą, stresą, baimę ar kitaip kentėti, net ir tada, kai naudojamos geriausios turimos techninės priemonės. Todėl valstybės narės ir visi su invazinių svetimų rūšių likvidavimo, kontrolės ar izoliavimo priemonių taikymu susiję veiklos vykdytojai, kiek įmanoma atsižvelgdami į geriausią šioje srityje sukauptą praktiką, pavyzdžiui, į Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos nustatytus pagrindinius gyvūnų gerovės principus, turėtų imtis būtinų veiksmų, kad proceso metu būtų apsieita be išvengtino gyvūnų skausmo, streso ir kančių. Reikėtų svarstyti nemirtinus metodus ir visi veiksmai turėtų turėti kuo mažesnį poveikį netikslinėms rūšims.“ Kiekvienai rūšiai, remiantis stebėjimais ir tyrimais, kuriamos naikinimo metodikos, strategijos, tačiau jos turi būti adaptuotos konkrečiai teritorijai, laikui, atsižvelgiama į sąnaudų ir naudos aspektą, kontrolę vykdančių asmenų patirtį, šalies tradicijas, visuomenės lūkesčius ir pan. ES ar kiti tarptautiniai susitarimai nurodo esmines gaires dėl gyvūnų gerovės, siekti efektyvumo darant kuo mažiau žalos kitoms rūšims, aplinkai ir akcentuoja prevencijos svarbą.
Lietuvoje aplinkos ministro patvirtintoje Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkoje nurodyti pagrindiniai invazinių rūšių kontrolės principai, taisyklės. Invazinei žinduolių rūšiai (pavyzdžiui, paprastiesiems meškėnams, mangutams, kanadinėms audinėms) kontroliuoti, naikinti būtina turėti medžiotojo bilietą ir vadovautis Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėmis. Jose aptarti būdai, terminai ir kt. Išlygos medžioklės būdams šiose taisyklėse nepateiktos, todėl kiti būdai mūsų šalyje neleistini.
Kaip manote, ar dabartinis Medžioklės taisyklių pakeitimas, leidžiantis tamsiuoju paros metu su šunimis medžioti invazines gyvūnų rūšis, prisideda prie jų reguliavimo, ar pastebimas efektyvesnis invazinių gyvūnų populiacijų valdymas?
Negaliu atsakyti į šį klausimą, nes nerinkta stebėjimo duomenų apie poveikį. Vis dėlto Suomijoje, siekiant apsaugoti Archipelago jūros salose ant žemės perinčias retas paukščių rūšis, vykdomas invazinių kanadinių audinių ir mangutų populiacijų reguliavimas naudojant spąstus. Nuo 2018 m. pradėta naudoti ir specialiai apmokytus šunis (1–3 individus) šiems žinduoliams ar jų buvimo vietai surasti. Kadangi salose daug uolų, slėptuvių ir jos netoli viena kitos, audinės ir mangutai nesunkiai jose plinta, juos ir jų slėptuves sunku aptikti. Projekte naudojami „šunys patruliai“ lodami ar kasdami gruntą pranešdavo apie ieškomo gyvūnų vietą, todėl kontrolės efektyvumas padidėjo.
Galbūt medžiotojai galėtų prisidėti prie invazinių gyvūnų reguliavimo saugomose teritorijose su specialia įranga, priemonėmis ar paruoštais šunimis ir taip pagelbėti saugomoms rūšims?
Taip, medžiotojų kaip medžioklės plotų naudotojų pagalba reguliuojant invazinių rūšių plitimą ypač svarbi. Dėl specialios įrangos, priemonių ar specialiai paruoštų šunų naudojimo invazinėms rūšims kontroliuoti reikėtų vertinti kiekvienu atveju atskirai – vertinant leidžiamas priemones, būdus ir kt. pagal Lietuvos teisės aktų reikalavimus ir mokslininkų rekomendacijas.
Ar Aplinkos ministerija paruošė veiksmų planą ar kitus dokumentus, kaip suvaldyti šias rūšis?
ES invazinių gyvūnų rūšių valdymo veiksmų planas bus parengtas šiais metais. Taip pat nuolat tobulinamas Invazinių rūšių kontrolės ir tvarkos aprašas ir kiti dokumentai. Medžiojamųjų invazinių gyvūnų kontrolės būdai aptarti ir Medžioklės taisyklėse.
Pokalbiai apie medžioklę #18. Medžioklė su šunimis naktį – žiaurus elgesys su gyvūnais?
Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose!
