Medžioklėje dažnai rezultato norisi iškart, čia ir dabar, bet paprastai taip nebūna. Stebėti ir prisivilioti užima laiko – tai gali trukti savaites, net mėnesius. Viena aišku – jeigu gyvūnų nėra, ir rezultatų nebus. Savaime suprantama – kad prisijaukintum, jų turi būti miške.
Savo bandymų poligone anksčiau išbandžiau vokiečių Salz Paste, kuri iš pradžių buvo gana efektyvi. Pastovėjusi dėžutėje dvejus metus, druskos pasta prarado kvapą ir poveikį. Vadinasi, nėra ką taupyti, reikia dosniai naudoti. Kukurūzų kvapo druskos laižalas taip vienišas ir pradingo žemėje, regis, niekas prie jo net nepriėjo.
Kažkokie kvepiantys ir smirdintys sirupai nesulaukė jokio dėmesio, todėl nudžiugau, kai į mano akiratį pateko slovakų druskos pastos Atrasalt. Internetinė parduotuvė e-medziokle.lt atsiuntė išbandyti triufelių, anyžių ir kukurūzų skonio druskos pastos dėžučių, taip pat obuolių kvapo ir skonio pastos atskiromis tūbelėmis. Iš principo druskos pastos net galima pačiam paragauti – nieko blogo ten nėra, tik daugybė druskų. Anksčiau turėjau galimybę įsigyti Latvijos įmonės Ieroči siūlomų Vnadex sirupų, bet šie jaukai apskritai nesuveikė.
Prieš dvejus metus pavasarį gavau labai gerų rezultatų su vokiečių Salz Paste. Pastačiau specialų druskos stulpą, ištepiau jį pasta, prisegiau kamerą ir visai netrukus pastebėjau pirmuosius gyvūnus, atėjusius pasižiūrėti, kas ten kvepia. Per šiuos dvejus metus už 18 m buvo įrengta nauja druskos laižykla su kamera ir laižalu. Ten pernai rudenį išbandžiau Vnadex sirupus – obuolių, kukurūzų ir sardinių kvapo. Dėl skonio spręsti negaliu. Aišku, sirupus pyliau atskirai, ne visus kartu. Deja, su jais ne visai pasisekė, nes užėjo lietus, viskas buvo nuplauta ir į juos nesureagavo nė vienas miško gyventojas, o galbūt tuo metu netoli ir nebuvo nė vieno gyvūno.
Naujųjų pastų bandymo tęsinys buvo visiškai lengvas. Pirmąjį vakarą tolimesnėje druskos laižykloje ant medžio trinkos užtepiau kukurūzų pastos. Anksčiau ten buvo nufotografuotas elnias, keletas briedžių, o po dvejų metų pertraukos porą kartų atėjo ir šernų. Stirnos yra įprastos viešnios, taip pat kartkartėmis pasirodo po kokį smulkų plėšrūną. Pastačiau kamerą ir viltingai laukiau, kokia bus reakcija – šiuo metu mano bandymų poligone pastatyta Minox miško kamera, kuri tik fotografuoja, bet nuotraukų nesiunčia.
Kitą dieną iš Ieskaties.lv gavau savo Dörr kamerą, kuri nuotraukas ir siunčia. Padėjau ją pirmojoje laižykloje, ištepiau stulpą obuolių kvapo pasta, ir bandymas galėjo prasidėti. Triufelių pastos dar neišbandžiau, o anyžių skonis bus išbandytas kitoje vietoje. Reikia pasakyti, kad tepti iš dėžutės lengviau, nes yra mentelė, kurią paskui galima įdėti į pakuotę. Na, o su tūbele yra taip – jeigu atidarai, turi išnaudoti visą turinį. Reikia pasiimti maišelį ir į jį paskui įdėti tuščią tūbelę, kad nesusiteptų visa kuprinė ar kišenė. Taigi dėl to tūbelę naudoti ne itin patogu, nebent turite specialų pistoletą.
Rezultatai nustebino, nes kitą rytą Dörr pradėjo siųsti nuotraukas.
Pirmiausia prie obuolių kvapo druskos atėjo mangutas. Kiek vėliau atsirado stirniukas, kuris aplink stulpą sukiojosi apie valandą, laižė ir uostė jį, nuėjo ir vėl grįžo. Paskui paaiškėjo, kad jis buvo ir prie kukurūzų pastos, bet tiesiog praėjo pro šalį. Stirniukas prie obuolių pastos apsilankė ir kitą dieną. Paskui pasisvečiavo kažkokia mistinė katė. Daugiau šiuo metu pastebėjimų nėra, bandymą tęsiame, bet pirmoji reakcija iš tiesų nustebino.
Galbūt stirniukas tiesiog klaidžiojo netoliese, bet viena aišku – obuolių kvapas jį labai viliojo. Prie stulpo nuėjau po dviejų dienų. Pasta buvo apdžiūvusi ir nebebuvo ryškiai raudona, užtat kvapas jautėsi iš tolo. Nenuostabu, kad gyvūnai atėjo patikrinti, kas ten. Reikia pasakyti, kad pirmoji druskos laižykla buvo aktyvi bent aštuonis mėnesius, o ši atnaujinta neseniai, ir pirmieji rezultatai matyti jau iškart. Aišku, tai gali būti tik sėkmė ir sutapimas, tačiau gyvūnus šie kvapai domina ir šios vietos traukia.
Po dviejų savaičių jau buvo daug aiškiau, kas šioje vietoje stirnoms skaniausia – prie obuolių druskos stirnos ėjo beveik kasdien.
Po vieną, dvi, atėjo net katinas. Kelis kartus ėjo keletas kitų gyvūnų, nuotraukose matyti, kaip jie sukiojasi palei kvapnųjį stulpą. Na, o prie kukurūzų pastos per dvi savaites tepriėjo du gyvūnai – stirna ir stirninas, nors abi laižyklos labai arti viena kitos. Tai reiškia, kad šioje vietoje stirnos teikia pirmenybę būtent obuolių kvapo druskos pastai.
Taip pat svarbu, kad konkrečioje vietoje šernų populiacijos dėl kiaulių maro apskritai nėra, per pastaruosius mėnesius jų matyta tik du kartus. Manau, kad kukurūzų pasta galėtų labiau dominti būtent šernus, o ne stirnas. Įdomu, kad po dviejų savaičių dėl sauso oro obuolių druskos pasta buvo pridžiūvusi prie stulpo. Lietaus šiuo metu nebuvo, todėl ji vis dar nenukrito. Stebime toliau!
PRENUMERUOKITE Žurnalą nuo vasario 2 d iki 2023 metų pabaigos!
