Autorius: Stasys BIELSKIS, ŪP korespondentas
Dar rugsėjo pabaigoje Aplinkos ministerija (AM) siūlė per būsimą 2021–2022 metų vilkų medžioklės sezoną leisti sumedžioti 175 vilkus. Beje, praėjusį sezoną jų limitas irgi buvo toks pat. Bet šiemet avių augintojams pavyko išsikovoti žymiai didesnį leidžiamų nušauti vilkų skaičių – 190.
Vilkų gynėjai pasakoja anekdotus
Tik spalio 15 d. AM pranešė, kad nuo tos dienos prasideda vilkų medžioklės sezonas, o sumedžioti bus galima jau 190 vilkų (sezono pabaiga – kovo 31 d.). Toks limitas nustatytas atsižvelgus į vilkų populiacijos būklės stebėsenos duomenis, rūšies apsaugos poreikius, apskaičiuotą vilkų šeimų skaičių ir pastaraisiais metais jų padarytą žalą ūkiniams gyvūnams.
Bet štai LRT laidoje „Panorama“ nuskambėjo anekdotu tapęs gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininko Andriaus Laurinavičiaus pasakymas: „Ne didinamos sumedžiojamų vilkų kvotos mažins jų padaromą žalą, o didesnės investicijos į apsaugą nuo vilkų“.
Kaip sekasi „mažinti“ vilkų padarytą žalą didinant investicijas į apsaugas nuo vilkų, labai gražiai demonstruoja Vokietijos pavyzdys. Jį surado ir paskelbė feisbuko paskyros „STOP vilkų veisimui Lietuvoje“ narys Žydrūnas Juozapavičius.
Tai oficiali Vokietijos statistika apie investicijas į apsaugos nuo vilkų priemones ir kompensacijas už vilkų padarytą žalą.
2018 m. investuota į apsaugas nuo vilkų apie 2 380 000 Eur, o išmokėta kompensacijų už vilkų padarytą žalą 231 790 Eur;
2019 m. investuota į apsaugas nuo vilkų 8 038 110 Eur, o išmokėta kompensacijų už vilkų padarytą žalą 418 246 Eur;
2020 m. investuota į apsaugas nuo vilkų 9 501 690 Eur, o išmokėta kompensacijų už vilkų padarytą žalą 800 294 Eur.
Akivaizdu – kuo daugiau investuojama į apsaugos nuo vilkų priemones, tuo didesnę žalą vilkai padaro.
Lietuvos žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pranešime skelbiama, kad mūsų šalyje vilkų padaroma žala auga kasmet: iki 2018 m. ši žala per metus nesiekdavo 100 tūkst. Eur, 2019 m. vilkai pridarė žalos už beveik 150 tūkst. Eur, o 2020 m. – jau už beveik 170 tūkst. Eur.
Atsižvelgė į oficialius raštus
Lietuvos avių augintojų asociacija (LAAA) rugsėjo 29 d. Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) nariams, europarlamentarui Juozui Olekui, AM ir ŽŪM išsiuntė raštą, kuriuo nepritarė aplinkos ministro siūlymui 2021–2022 metų medžioklės sezonui tvirtinti 175 vilkų medžioklės limitą. Pasak LAAA vadovės Gintarės Kisielienės, šis limitas yra per mažas ir tai pažeidžia Vilko apsaugos plano nuostatas bei Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) atliktų 2020–2021 metais sumedžiotų vilkų tyrimų rekomendacijas.
Pastaraisiais metais mokslininkų nustatomas minimalus vilkų šeimų skaičius, bei vilkų daroma žala tik augo, nepaisant kasmet patvirtinamo maksimalaus leistino medžioklės limito: 2018 m. nustatytos 34 vilkų šeimos, o maksimalus leistinas medžioklės limitas – 110 vilkų; 2019 m. nustatytos 37 vilkų šeimos, o maksimalus leistinas medžioklės limitas –120 vilkų; 2020 m. nustatytos 54 vilkų šeimos, o maksimalus leistinas medžioklės limitas – 175 vilkų. 2021 m. nustatytos 63 vilkų šeimos, todėl šiemet vilkų populiacija privalo būti reguliuojama pagal Vilko apsaugos plano 36.4 punktą, kuriame nėra numatoma galimybė medžioti mažiau nei numatomas prieauglis, taip pat Vilko apsaugos plane nėra minima apie kitus prieauglio paskaičiavimo būdus, apart šeimų skaičiaus daugybos iš 3,25.
Lietuvoje niekas nevykdo tyrimų prieauglio koeficientui nustatyti, todėl nėra jokio pagrindo siūlymui taikyti mažesnį metinį prieauglio vidurkį – nėra argumentų nei jo mažinimui, nei didinimui. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) prie AM svetainėje skelbiamų VDU ŽŪA atliktų 2020–2021 metais sumedžiotų vilkų tyrimų rekomendacijose siūloma naudoti būtent 3,25 prieauglio paskaičiavimo koeficientą.
LAAA siūlė minimalų 212 vilkų medžioklės limitą, atsižvelgiant į Vilko apsaugos plano nuostatas ir vilkus tiriančių mokslininkų rekomendacijas.
AM rašte buvo teigiama, kad vilkų padaroma žala ūkiniams gyvūnams pastaraisiais metais išlieka panaši, nors iš nurodytų skaičių matoma, kad lyginat 2020 m. ir 2021 m., ji išaugo beveik 26 proc. Šios ministerijos rašte išdėstyti argumentai neįrodo, kad išaugus šeimų skaičiui, turėtų būti taikomas tas pats medžioklės limitas, todėl LAAA prašė taikyti Vilko apsaugos plane įteisintą ir visų suinteresuotų pusių priimtą metinį prieauglio vidurkį, apskaičiuojant medžioklės limitus.
„Norime atkreipti dėmesį, kad COVID-19 pandemija atskleidė mūsų globalizuotos žemės ūkio ir maisto sistemos trūkumus bei parodė apsirūpinimo maistu saugumo svarbą. Avininkystė yra viena iš gyvulininkystės šakų, kuri neabejotinai prisideda prie apsirūpinimo maistu trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu išsaugant mūsų gamybos veiksnius, pavyzdžiui, dirvožemį, vandens išteklius ir biologinę įvairovę“, – LAAA išdėstė poziciją dėl aktualios pastaraisiais metais klimato kaitos. G. Kisielienės žiniomis, raštą AM dėl vilkų medžioklės limito padidinimo parašė ir VSTT.
Dėl vilkų išpuolių jau nebeapsimoka auginti Lietuvoje avių
Avių augintojams – svarbu
LAAA vadovė ŪP teigė, jog AM žada naują tvarką, kad būtų galima pagreitinti probleminių vilkų sumedžiojimą, bet jokių projektų dar niekas nematė. „Turėtų būti glaudesni ūkininkų ir medžiotojų santykiai. Ypač dabar, prasidėjus vilkų medžioklės sezonui, reikėtų sistemingesnio bendradarbiavimo su artimesniais medžiotojų būreliais.
Ūkininkai turėtų susirasti savo krašte medžiotojų klubą, kuris gali medžioti būtent jų žemėse ar šalia. Gal pavyktų susitarti, kad medžiotojai patykotų vilkų prie avių bandų. Tai būtų didesnė nauda, nei šaudyti vilkus kažkur miško gilumoje. Taip būtų vykdomas vilkų auklėjimas. Nušovus tokį vilką iš šeimos, kuri ateina prie avių bandos, tikėtina, kad kiti tos šeimos nariai pasimokytų ir, greičiausiai, kitą kartą į tą vietą nebegrįžtų“, – svarstė G. Kisielienė.
Joks teisės aktas nenurodo, kaip turi bendrauti ūkininkai ir medžiotojai. Bet bendradarbiavimas turėtų būti nuolatinis, nes vilkas, atėjęs į bandą, kitą dieną grįžta, o vėliau gali ir visai toje vietoje nebepasirodyti. Todėl verta veikti skubiai.
Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose!
